Ant šaligatvių dūžta varvekliai skambėdami


Lietuvių esė. Ant šaligatvių dūžta varvekliai skambėdami.


Sako, kad laimė telpa stiklinėje. Stiklinėje, kurioje gyvena auksinė žuvelė. Sako, kad laimė baigiasi tada, kai ima dūžti varvekliai. Ne bet kur, o ant šaligatvių.

Prisimenu viską, kiekvieną atodūsį, laikrodžio tiksėjimą, raudonas dėmes, skubančius žmones ir laukimą. Niekada to nepamiršiu. Viskas liks su manim amžinai. Bet tai nereiškia, kad galiu visa tai vėl išgyventi. Niekas negali grąžinti mūsų į praeitį. Prisiminimai neturi gyvybės, kaip ir išdžiūvęs vanduo stiklinėje, kaip išblukusi ligoninės siena...

Dar, rodos, jaučiau tą šilumą. Regis mačiau, kaip kilnojasi krūtinė nuo silpnų širdies dūžių. Aš negalėjau nieko pakeisti. Ji tiesiog išnyko. Pamenu jos beužsimerkiančias akis, dar kvėpuojančias viltimi.

  • Lietuvių kalba Esė
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 3 puslapiai (469 žodžiai)
  • Lietuvių esė
  • Microsoft Word 10 KB
  • Ant šaligatvių dūžta varvekliai skambėdami
    10 - 2 balsai (-ų)
Ant šaligatvių dūžta varvekliai skambėdami. (2015 m. Gegužės 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/ant-saligatviu-duzta-varvekliai-skambedami.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:31