Antanas Baranauskas


Antanas baranauskas kurybos bruozai. Baranausko kurybos bruozai. Antanas baranauskas asmenybes bruozai. Antanas baranauskas konspektas. Baranausko kūrybos ypatumai. Antanas baranauskas kuryba. A baranauskas kurybos bruozai. Antano baranausko kurybos apzvalga. Antano baranausko asmenybes bruozai. Baranauskas asmenybes bruozai.

Lietuvių konspektas. Biografija. Lietuvių kalba a. Baranausko gyvenime. Kūrybos bruožai. Anykščių šilelis. Antanas baranauskas - poetas, kalbininkas, katalikų bažnyčios veikėjas. Pirmasis, kuris atskleidė lietuvių kalbos grožį ir galimybes. Norėdamas įrodyti, kad jo gimtoji kalba niekuo nenusileidžia lenkų kalbai, antanas baranauskas parašė „anykščių šilelį“ ir visą eilę puikių eilėraščių. Eiles iš pradžių rašė lenkiškai, po to lietuviškai. Nedidelius kūrinėlius lietuviškai rašė ir gana anksti. „anykščių šilelis“ per beveik šimtą penkiasdešimt metų neprarado savo poetinės galios. Tai ir yra didžiausias kūrinio vertės įrodymas. Poema ir šiandien alsuoja didele ir gilia poezija. A. Baranauskas su „anykščių šileliu“ atsistoja greta donelaičio.


Antanas baranauskas - poetas, kalbininkas, katalikų bažnyčios veikėjas. Jis gimė 1835m. Sausio 17d. Anykščiuose gausioje karališkųjų valstiečių šeimoje. Poeto vaikystė buvo sunki ir varginga: jis nuo mažens vasaromis ganydavo gyvulius, dirbo sunkius ūkio darbus. 1841-1843 m. Tėvas mokė jį skaityti ir rašyti lenkiškai. 1845-1848 m. Žiemomis lankė pradinę mokyklą anykščiuose. 1848-1849 m. Sūnui toliau mokyti baranauskai lėšų neturėjo, tad būsimajam poetui teko 1848-1849m. Tarnauti gelvonų klebonijoje, o paskui vėl dirbti tėvų ūkyje. Dėl silpnos sveikatos ir gabubumų, ypač matematikai, a. Baranauskas1851-1853 m. Buvo nusiųstas mokytis į rumšiškių raštininkų mokyklą. Čia turėjo progos gerai išmokti rusų kalbą, tačiau gilesnio išsilavinimo negavo. Po jos baigimo dirbo valsčių kanceliarijose sedoje, vainute, skuode, raseiniuose (1853-1856 m. ). Laisvalaikiais mėgino eiliuoti lenkų, o kartais ir Lietuvių kalba. Didelę reikšmę rašytojui turėjo draugystė su k. Praniauskaite, bajoriškos kilmės poete, kuri padėjo a. Baranauskui geriau pažinti lenkų literatūrą, klasikinę lenkų poeziją. Jos tėvai ir brolis kunigas, siekdami nutraukti draugystę, sudarė a. Baranauskui sąlygas 1856m. Įstoti į varnių dvasinę seminariją. Besimokydamas (1856-1858) poetas parašė visus pagrindinius savo poezijos kūrinius, tame tarpe ir anykščių šilelį .

Tebedirbant sedoje su jo eilėraščiais susipažino telšiuose gyvenanti lenkiškai rašiusi poetė karolina pronievska (proniewska, praniauckaitė, praniauskaitė). Ji atkreipė į a. Baranauską savo brolio prelato otono pronievskio, įtakingo vysk. Valančiaus sekretoriaus ir utenos klebono dėmesį, kuris paskatino a. Baranauską stoti į varnių seminariją. Tuo metu garsi žemaitijos rašytoja k. Pronievska skatino a. Baranauską daugiau rašyti ir Lietuviškai. 1856 m. A. Baranauskas įstojo į varnių kunigų seminariją. Bažnytinė vyriausybė a. Baranauską išsiuntė studijuoti į peterburgo dvasinę akademiją (1858-1862), kurią baigęs įgijo teologijos magistro laipsnį ir gavo stipendiją teologijos mokslams tęsti užsienyje. 1863-1864m. Studijavo miuncheno, romos, insbruko, liuveno katalikiškuose universitetuose. 1865m. Buvo peterburgo dvasinės akademijos profesoriumi. Tais pačiais metais paskirtas Kauno katedros vikaru, nuo 1867 Kauno kunigų seminarijos profesoriumi, vėliau inspektoriumi. Tuo metu susidomėjo Lietuvių kalbos mokslu: tyrinėjo ir aprašinėjo Lietuvos tarmes, rengė Lietuvių kalbos gramatiką. Kai kurie filologiniai darbai turėjo svarbią reikšmę Lietuvių kalbotyrai. 1884 m.

Antanas Baranauskas. (2011 m. Balandžio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/antanas-baranauskas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 14:09