Antika Platonas


Išmintingas žmogus antikoje. Platonas skaidrės. Antikos filosofas platonas knygoje valstybe ismintingas. Antikos ismintingas zmogus. სოკრატო. Antika kas buvo sokratas?. Garsiausi antikiniai paveikslai. Ar zmogus tikrai didingas antikos filosofija. Antikos filosofija ar tikrai zmogus yra didingas.

Filosofijos referatas. Įvadas. Antika. Platonas. Platono filosofija. Platonas ir ideali valstybė. Platonas buvo garsiausias sokrato mokinys, kilęs iš kilmingos atėnų šeimos, savo kiltį atsekančios iki paskutiniojo atėnų karaliaus ir solono, didžiojo socialinio gyvenimo ir politikos pertvarkytojo. Išnagrinėjęs visas galimas būties ir nebūties problemas, platonas stabteli ties valstybe. Kokia žmonių gyvenimo tvarka gali būti laikoma protinga? Sokrato mokinys. Platonas iš didelės pagarbos savo mokytojui beveik visus savo kūrinius parašė dialogo forma, kuriuose filosofo poziciją užima sokratas. Platonas suformuoja objektyviojo idealizmo sistemą.


Antikinės filosofijos orientaciją į žmogų sąlygoja graikų filosofijos postuluotas antiteziškumas jau susiklosčiusiai graikų mitologinei religijai. Net iki hierarchiškos dievų sistemos racionalizuotas jusliškasis mitologijos universumas negali prilygti vis stipriau graikų išgyvenamam visuotinybės pajautimo tikrumui, ir klausimas, kas yra žmogus ir jo aplinka, graikų sąmonėje nušvinta klausimu, kas yra žmogus kaip tos visuotinybės dalis - pirmas tikrai filosofinis klausimas. Žmogaus paveikslas turi būti nupieštas nebe siekiamybės - mitologinio dieviškumo - pavidalais, o galimybės - žmogaus materialaus determinuotume - formomis. Tų formų ieškojimas iškelia didingas idėjas, pasaulių konstrukcijas - tokias fundamentalias ir gigantiškas, kad žmogus su savo gyvenimo tikrumo pajautos, arba laimės, menu atrodo jose tapę antraeiliais dalykais. Tačiau, kad ir kaip nuosekliai būtų piešiamas gamtos paveikslas, jis visose graikų koncepcijose užbaigiamas laimės siekiančiu žmogumi. Kelias į laimę veda per gamtos - savo aplinkos - pažinimą. Išmintingas - save su aplinka suderinęs - žmogus gali prilygti dievams. Graikų idealas - gražus ir geras žmogus - sugretina sportą ir filosofiją - kūno ir dvasios ugdymo menus.

Sukūrę originalumu nepralenktą minties pasaulį, graikai netapo proto vergais nei filosofijoje, nei gyvenime. O netapo todėl, kad filosofija, netgi pats protas niekada nebuvo jiems tikslas, o visada - tik priemonė: filosofijos tikslas buvo ugdyti protą, o proto tikslas - išmintis. Išminties idealą bene ryškiausiai sukoncentruoja graikiškoji normos samprata: išmintinga yra ne tai, kas protinga, o tai, kas galima žmogaus gyvenime kaip protinga, kitaip tariant - tai supratimas to, kas būtina ir kas ne. Pusiausvyros, nuosaikumo, aukso vidurio ieškojimas - pagrindinis graikų kultūros brandos, filosofijos motyvas.

žmogus, protas ir norma - trys didieji graikų filosofijos atradimai. Žmogus yra kosmoso, protas - žmogaus, norma - proto esmės. Konkrečiai jos egzistuoja, kaip gamta, valstybė ir dorovė. Aiškumo sklidiname gamtos pasaulyje dorai gyvenantis žmogus - toks buvo graikų dvasios socialinis užsakymas filosofijai, kurį ji, kurdama pati save, garbingai įvykdė.

Graikų filosofija turėjo didelę reikšmę vėlesnei vakarų kultūrai. Graikai nesitenkino legendomis apipintais aiškinimais apie žemės kilmę, o manė, kad pasaulis turėjo medžiaginį pradą. Pvz. Talis manė, kad visų daiktų pagrindas yra vanduo, anaksimenas – oras. Taigi natūrfilosofai paneigė religinius aiškinimus.

  • Filosofija Referatai
  • 2011 m.
  • 16 puslapių (4555 žodžiai)
  • Kolegija
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 48 KB
  • Antika Platonas
    9 - 2 balsai (-ų)
Antika Platonas. (2011 m. Balandžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/antika-platonas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:24