Antikinės literatūros konspektas (romėnų)


Filologijos konspektas. Klasikinis laikotarpis. Aukso amžiaus literatūrą. Poklasikinis laikotarpis. Sidabro amžiaus literatūra. Livijus Andronikas. Gnėjus Nevijus. Pūnų karo giesmę. Kvintas Enijus. Markas Pocijus Katonas. Apie žemdirbystę. Gajus Liucilijus. Savo kalba ir neperėmė graikų pasaulėžiūros. Aš pirmas. Protėvių papročių aukštinimas , Romos didybė. Romėnų komedija. Plautas. Komizmo principai , santykis su graikų dramos medžiaga. Komedija „ Vergas apgavikas “. Tito Makcijaus Plauto. Karys pagyrūnas. Klaidų komediją. Terencijus. Humanizmo idėjos poeto kūryboje. Literatūros kritikos užuomazgos jo komedijų prologuose. Komedija „ Broliai “. Terencijus. Andrietė , Broliai , Formionas , Anyta , Pats save baudžiąs , Eunuchas. Pats save baudžiąs. Vientisą ir nuoseklų veiksmą , ryškius charakterius. Ciceronas – teorinės ir praktinės romėnų retorikos kūrėjas. Kalbos prieš Katiliną. Markas Tulijus Ciceronas 106 – 43. pr. Kr. Valstybės pasiuntinį. Teisininkas , politikos veikėjas , karvedys. Raitelių luomui. Rengė politinei karjerai. Politikos veikėją. Retoriką , graikų filosofiją , romėnų politiką , etiką , psichologiją , teisę ir istoriją. Cursus honorum. Prieš Verį. Už Pompėjaus karinę valdžią. Ciceronas pasakė senate ir forume 4 kalbas “ Prieš Katiliną ”. Ciceronas buvo apkaltintas , kad be teismo pasmerkė mirti Romos piliečius. susidaręs triumviratas tarp Cezario , Kraso ir Pompėjaus. Stoikų paradoksus. Tuskulo pokalbius. Apie dievų prigimtį. Katonas vyresnysis arba Apie senatvę. Ciceronas kovojo prieš cezarietį Marką Antonijų. Pasakė 14 kalbų prieš Antonijų. Oktavianas , Antonijus ir Lepidas sudarė antrąjį triumviratą. Medžiagos suradimą. Medžiagos išdėstymą. Stilistinį parengimą.


1. Pirmieji romėnų autoriai (Livijus Andronikas, Nevijus, Enijus, Katonas, Gajus Liucilijus), jų priklausomybė nuo graikų literatūros ir originalumas.

Klasikinis laikotarpis (80 m. pr. Kr. – 14 m. po Kr. kūriniai, prasideda Cicerono veikla baigiasi Ovidijumi). Dar skirstomas į:prozą (80 m. pr. Kr. – 44 m. pr. Kr.) irpoeziją – aukso amžiaus literatūrą (nuo Cezario mirties (44 m. pr. Kr.) iki Augusto mirties (14 m. po Kr.))

Poklasikinis laikotarpis arba sidabro amžiaus literatūra (nuo Augusto mirties (14 m. po Kr.) iki Trajano mirties (117 m. po Kr.).

Romėnų poetai rašė istorinį (o ne kaip graikų poetai - mitologinį) epą: Nevijus šlovino karų su pūnais didvyrius, Enijus eiliavo romėnų žygius ir įvykius. Romėnai mitologizavo savo istoriją.

Romėnai vis labiau žavėjosi graikais, todėl su tuo į kovą stojo Markas Pocijus Katonas (234 – 149 m. pr. Kr.). Jis sukūrė giesmę apie romėnų gyvenimo būdą, lotyniškai parašė pirmąją Romos istoriją proza – Pradžios, paskelbė veikalą Apie žemdirbystę. Rašė sentencijas ir aforizmus (pvz., pirk ne tai ko reikia, bet be ko negali išsiversti).

Katonas Pradžiose pateikia Romos ir italikų genčių priešistorę, pradedant Romos įkūrimu (753 m. pr. Kr.) ir baigiant Katono laikų įvykiais. Priešindamasis Enijaus Analų helenistiniam stiliui, kur buvo išaukštinami atskiri aukšti asmenys, Katonas Pradžiose stengėsi nutylėti tikrinius vardus, nurodydamas tik tarnybines pareigas (konsulas, tribūnas).

Šiais darbais Katonas siekė atsverti graikų kūrinius. Tačiau jam nepavyko sustabdyti helenizacijos. Visa romėnų literatūra priklausoma nuo graikų: Lukrecijus mokėsi iš Epikūro, Vergilijaus Eneida primena Homero Odisėją ir Iliadą etc.

II a. pr. Kr. atsirado savitas romėnų poezijos žanras – satyra. Gajus Liucilijus (180–102 m. pr. Kr.), veikiamas graikų literatūros (ypač Menipo III a. pr. Kr.) sukūrė naują žanrą, kuriam davė Enijaus ankščiau pavartotą satyros pavadinimą. Liucilijus suteikė satyrai polemiškumo, pašiepiamo žanro savybių. Liucilijus pirmasis pradėjo rašyti satyras hegzametru, kuris ilgainiui tapo satyros metru. Satyrose Liucilijus kritikavo visuomeninį ir literatūrinį gyvenimą aristofanišku stiliumi, pavadindamas vardais konkrečius asmenis.

Liucilijus tyčiojosi iš romėnų senato posėdžių: senate dalyvauja dievai, kurie niekaip negali atsakyti į klausimą, kaip reikėtų išgelbėti romėnų valstybę nuo gobšumo, išlepimo, prabangos troškimo. Liucilijus tyčiojosi iš gladiatorių kautynių, santuokos įstatymų, teismų, mitologijos. Į poetinę formą nekreipė dėmesio, todėl buvo Horacijaus kritikuojamas. Buvo parašęs 30 satyrų knygų, liko tik fragmentai. Romėniškoji satyra mums yra žinoma iš Horacijaus, Persijaus ir Juvenalio kūrybos.

Romėnai ištikimybę senolių gyvenimo būdui laikė valstybės pagrindu, pabrėžtinai išreiškė senųjų tautų pasaulėžiūrą, todėl aukštino protėvių papročius, savo tautybę.

Kūryboje vyrauja romėniškasis patriotizmas, šlovinama romėnų valstybė ir jos įstatymai, Romos miestas įsivaizduotas kaip pasaulio sostinė. Piliečių bendruomenė vaizduojama protingai derinanti monarchijos, aristokratijos ir demokratijos principus.

Plautas (250 – 184 m. pr. Kr.) yra pirmasis išlikusių romėnų literatūros veikalų autorius. Liko 21 komedija (Straubliukas, Storžievis, Asilinė, Puodynaitinė, Dėžutelinė, Šmėklelinė, Lagaminėlinė, Belaisviai, Pirklys, Karys pagyrūnas, Lynas, Trys skatikai ir kt.).

Tito Makcijaus Plauto 21 komedija yra seniausiai ištisai išlikę romėnų literatūros kūriniai. Žinoma, kad dar jaunuolis iš tėvynės Umbrijos atvyko į Romą, kur dirbdamas turbūt aktoriumi puikiai pažinojo žemesniųjų sluoksnių žmonių savybes. Laisvai perdirbinėjo naujosios atikinės komedijos meistrų kūrinius, kurie tuo metu buvo vaidinami visose graikų scenose, pritaikė juos paprastos publikos skoniui, reikalaujančiam ne tik dramatizmo, kiek drastiško veiksmo ir situacijų komizmo. Ištisas savo pirmtakų scenas jis perkūrė iš naujo, jungė kelis kūrinius į vieną (kontaminacija), įterpdavo kantikus – muzikinius dainuojamus intarpus, pritariant aului ar kitam instrumentui tarp dialogų, suteikė komedijai operetės bruožų.

Neliko tikslios kūrinių struktūros, subtiliai kuriamų charakterių, kūriniai įgijo gaivališkos jėgos, šiurkštaus humoro, praturtėjo liaudiška, kūrybiškai vartojama kalba. Plautas taip pat parašė intrigų dramų, melodramų, tragedijų parodijų. Veiksmo varomoji jėga dažniausiai yra meilė.

Plauto kūryba nebuvo užmiršta nei viduramžiais, nei Renesanso laikais, iki pat naujųjų amžių. Iš Plauto mokėsi Šekspyras („Klaidų komedija“, „Falstafas“), Molijeras („Amfitrionas“, „Šykštuolis“), Holbergas, Lessingas, H. von Kleistas ir daugelis kitų komedijų rašytojų.

  • Filologija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (10602 žodžiai)
  • Filologijos konspektai
  • Microsoft Word 74 KB
  • Antikinės literatūros konspektas (romėnų)
    10 - 2 balsai (-ų)
Antikinės literatūros konspektas (romėnų). (2015 m. Rugsėjo 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/antikines-literaturos-konspektas-romenu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:21