Antikos kūrinių analizės


Menų analizė.

Antikos kūrinių analizės.


Šis kūrinys atskleidžia moralės normų nesilaikymą: nusikaltimas – žmogžudystė , atpildas – kerštas tampa tragedijos priežastimis. Tačiau šį chaosą ,neharmoniją padeda atkurti Dievų valia – įvygdytas teisingumas.

Trilogijos pirmoji dalis ,,Agamemnonas” yra žmogžudystės drama. Klitemnestra yra tarsi doroviškosios moters kulto priešingybė,ji nedora ,piktavalė,šaltakraujiška. Nepaisydama savo santuokos su vyru Agamemnonu ši susideda su sutuoktinio pusbroliu Egistu tada,kai vyras yra išvykęs į Trojos karą. Moteris neturi jokių moralės ir dorovės normų. Valdžios troškimas ištrina jos žmogiškumą. Sulaukusi iš karo grįžusio vyro ,pasitikusi jį tarsi Dievą patiesdama purpurinį kilimą rodo manevringą gestą – apgaulę. Galiausiai klastingai viską apgalvojusi moteris nužudo savo vyrą. Ši dalis atskleidžia šaltakraujiškumo motyvus, blogio ( Klitemnestros) pergalę pries didvyrį (Agamemnoną),tironiškosios valdžios įsigalėjimą žmogžudystės būdu.

Antroje dalyje ,,Choėforos’’ atsiranda herojus veikėjas Orestas – Agamemnono bei Klitemnestros sūnus. Šis turi misiją – įvygdyti Dievo Apolono valią ir atkeršyti motinai už tėvo žūtį. Nedelsdamas Orestas ,padedamas sesers Elektros,paklūsta Apolono įsakams bei nužudo Klitemnestrą atkeršydamas už savo tėvo nužudymą. Antrosios dallies pabaigoje pasirodo Erinijos,kerštaujančios Orestui už giminaičio gyvybės atėmimą. Dramoje atsiskleidžia keršto motyvas kuris paaštrina konfliktą. Išryškėja Oresto,kaip herojaus būdas: šis paklūsdamas Dievų valiai ,keršija savo tėvo žudikei.

Baigiamoji dalis ,,Eumenidės” – vykstanti Dievų kova. Šioje dramos dalyje yra išsprendžiamas pagrindinis dramos konfliktas. Atėnės (lemtingosios moters) surengtame teisme susidaro dvi stovyklos: Apolono ir Oresto pusė,kuri pasisako pries Kletemnestra ir palaiko žuvusį tėvą bei Erinijų,kurios gina mintį,jog giminaičio nužudymas prilygsta nuodemei. Laimi teisingumas. Atėnės balso persvara laimi vėlionio tėvo palaikymo pusė. Tokiu būdu herojiškasis Orestas yra išteisintas.

Dramos reziumė: Dievai padėjo pasiekti gyvenimo harmoniją.

Tai – Dievų tragedija. Ši drama yra tarsi kova tarp titano Prometėjo bei tironiškojo Dievo Dzeuso. Konfliktas tarp šių dviejų kyla tada, kai Prometėjas stojo ginti nelaiminguosius žmones, kuriuos Dzeusas skriaudė, pasmerkė bei norėjo sunaikinti. Prometėjas (tarsi herojiškas dramos veikėjas) iš Dievų pavogia ugnį ir padovanoja ją žemiečiams. Šis jo veiksmas parodo nepaklusnumą Dzeusui. Už šį poelgį Dzeusas pasmerkė Prometėją kentėti ir taip įvyksta didžioji dramos tragedija: Dzeuso tarnai Bijos,Kratos ir Hefaistas prikala Prometėją prie olos. Prasideda jo kančia,tačiau herojus neužmiršta išdidumo. Dzeusas nepalaužia Prometėjo valios ,nesunaikina jo dvasinio pasaulio. Tačiau Prometėjas keikdamas Dzeusą užsitarnauja jo visišką nemalonę: viršiausiasis nugramzdino jį į prarają.

  • Menai Analizės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (2287 žodžiai)
  • Menų analizės
  • Microsoft Word 33 KB
  • Antikos kūrinių analizės
    10 - 2 balsai (-ų)
Antikos kūrinių analizės. (2016 m. Vasario 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/antikos-kuriniu-analizes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 02:16