Antikos mąstytojai


Graiku mastytojai. Graiku mastytojai ir filosofai. Antikos referatai. Graikijos mastytojai. Antika referatas. Aristotelis referatas.

Filosofijos referatas. Didieji antikos mąstytojai. Įvadas. Ankstyvoji graikų filosofija. Materialistinės filosofijos formavimasis. Materialistinė graikų filosofija. Antikos skepticizmas. Heleninė filosofija. Antikos mistika ir neoplatonizmas. Literatūra.


Antika - daugiau kaip tūkstantį metų trukęs senovės graikijos ir senovės romos civilizacijos klestėjimo laikotarpis, arba tik senovės roma ir graikija.

Antikinėje civilizacijoje būta visko: ir pakilimo ir nuosmukio periodų. Savo apogėjų ji buvo pasiekusi aristotelio laikais. Po aristotelio susidomėjimas filosofija sumažėjo, filosofija nuskurdo. Tai atsitiko dėl daug priežasčių. Tikriausiai nemažą reikšmę turėjo ir civilizacijos raida. Ji tuo metu pasiekė savo apogėjų, o vėliau pradėjo smukti. Vergoviniu darbu besirūpinanti visuomenė pasiekė savo aukščiausią išsivystymo stadiją ir nebegalėjo toliau tobulėti. Dar viena priežastis buvo ta, kad teoriniai mokslai atitrūko nuo praktikos. Tuo metu vyravusi visuomeninė praktika nepajėgė nei patvirtinti, nei paneigti iškeltų teorijų. Dar antikinę kultūrą ardė besiformuojanti krikščionybė, kuri gimė ir pradėjo egzistuoti mūsų eros pirmaisiais amžiais.

Visais laikais viso pasaulio mokslininkai išsamiai tyrinėjo ir tebetyrinėja antikos filosofų palikimą. Antikiniais laikais buvo sukurta daug filosofinės literatūros, tačiau mus pasiekė nedidelė jos dalis. Iš vadinamojo iki istorinio laikotarpio išliko tik kai kurių mąstytojų minčių nuotrupos, fragmentai.

Praėjus beveik tūkstančiui metų po antikinės civilizacijos žlugimo. Vakarų europoje kilo humanitarinis sąjūdis, kuris iš esmės reiškė antikinės kultūros atgimimą. Tai buvo renesanso epocha. Renesanso laikų inteligentai, skleidėjai, ragino žmones atsigręžti į antiką, grįžti prie antikgraikai svarstė, iš ko susideda pasaulis, kas yra gamta ir koks jos santykis su žmogumi, kas skatina žmogų veikti. Tai skatino žmogų atitrūkti nuo religijos teiginių, pradėti mąstyti kitaip. Egipto žiniai savo mokslines žinias laikė paslaptyje, tai graikų mąstytojai jas kėlė į dienos šviesą. Visose rytų šalyse, pradedant kinija, indija ir baigiant egiptu, žmonių gyvenimas ir mintys sukosi apie religiją. Čia įžiūrimas skirtumas tarp rytų ir vakarų ankstyvosios civilizacijos.

Pirmosios filosofinės mokyklos atsirado vii-vi a. P. M. E. Susiformavo dvi ankstyvosios graikijos filosofinės mokyklos - jonynų ir italikų, kurios sudarė visos vėlesnės filosofijos pagrindą. Jonėnais paprastai laikomi jonijos jūros salose įsikūrusių mažosios azijos miestų bei didžiosios graikijos pirmieji mąstytojai, o italikais - pietų italijos ir netoli jų esančių salų kolonistų mąstytojai. Šios kryptys buvo savitos, turėjo savo stilių. Jonėnai daugiausia tyrinėjo empirinius faktus, pasaulio sandarą, italikai - mąstymo procesą.

Antikos mąstytojai. (2010 m. Lapkričio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/antikos-mastytojai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 22:31