Antimikrobiniai ir antiparazitiniai vaistai. Antiseptinės ir dezinfekuojančios medžiagos


Ex juvantibus antibiotikoterapija. Koks pagrindinis dezinfekuojanciu medziagu veikimo mechanizmas.

Farmakologijos skaidrės. Antimikrobiniai ir antiparazitiniai vaistai. Antiseptinės ir dezinfekuojančios medžiagos. Mikrobai arba mikroorganizmai tai. Antimikrobiniai ir antiparazitiniai preparatai skirstomi į. Antibakteriniai preparatai. Klasifikacija. Pagal tai, kuris veikimas vyrauja (baktericidinis ar bakteriostatinis) skirstoma į 3 grupes. Antibakteriniai preparatai. Veikimo mechanizmas. Klasifikacija pagal veikimo mechanizmą. Penicilinai. Benzilpenicilinas. Fenoksimetilpenicilinas. Ampicilinas. Amoksicilinas. Amoksicilinas ir klavulano rūgštis. Cefalosporinai. Pirmosios kartos cefalosporinai. Antrosios kartos cefalosporinai. Trečiosios kartos cefalosporinai. Ketvirtosios kartos cefalosporinai. Aminoglikozidai. Tetraciklinai. Doksiciklinas. Makrolidai. Sulfanilamidai. Nitrofuranai. Nitrofurantoinas. Fluorochinolonai. Ciprofloksacinas. Nitroimidazolai. Vaistai nuo tuberkuliozės. Antibiotikoterapijos pasirinkimo pricipai. Ex-juvantibus antibiotikoterapija. Empirinė antibiotikoterapija. Specifinė antibiotikoterapija. Priešgrybeliniai preparatai. Atsižvelgiant į cheminę sudėtį, skirstomi. Antivirusiniai chemoterapiniai preparatai. Antiseptinės ir dezinfekuojančios medžiagos. Pagrindinis dezinfekcinių medžiagų veikimo mechanizmas. Dezinfekcijos objektai. Dezinfekuojačios ir antiseptinės medžiagos turi būti. Dezinfekuojančios ir antiseptinės medžiagos. Alkoholiai. Halogeniniai junginia. Jodas Valentis odos tirpalas 5 %. Betadine 100 mg/ml odos tirpalas. Oksidantai. Kalio permanganatas BP milteliai odos tirpalui. Dažikliai. Briliantinis žaliasis Valentis 1 % odos tirpalas. Krezoliai. Bepanthen Plus 50 mg/5 mg/g kremas. Kitos medžiagos. Oktiseptas 1mg/20mg/ml odos tirpalas su purškalo pompa 50ml. Vietinio poveikio antibiotikai. Fucidin 20 mg/g kremas.


Virusai, riketsijos, mikoplazmos, bakterijos, grybeliai, pirmuonys, helmintai.

Vadinasi, antibakteriniai preparatai sudaro tik dalį antimikrobinių preparatų.

Antibakterinius preparatus, Priešgrybelinius preparatus, Antivirusinius preparatus, Pirmuonis veikiančius preparatus; Antihelmintinius preparatus.

Pagal preparato veikimą antibakteriniai preparatai gali būti: Baktericidiniai (žudo ligų sukėlėjus); Bakteristatiniai (slopina ligų sukėlėjų augimą ir vystymąsi, bet jų nenužudo).

I grupė – baktericidiškai veikia besidauginančias bakterijas (penicilinai, cefalosporinai, β laktaminiai antibiotikai, glikopeptidai, karbapenemai, monobaktamai). II grupė – baktericidiškai veikia ir besidauginančias, ir ramybės būsenos bakterijas (aminoglikozidai, chinolonai, polimiksinai, rifamicinai, nitrofuranai). III grupė – bakteriostatiškai veikiantys (tetraciklinai, makrolidai, sulfanilamidai, nistatinas, fuzidino Na).

Mikroorganizmų sienelės sintezės inhibitoriai(penicilinai, cefalosporinai, karbapenemai, monobaktamai, glikopeptidai). Bakterijų sienelės gliukopeptidinį komponentą, kurio nėra žmogaus organizme, suardo pirmiau minėti antibiotikai, todėl jie žmogui mažai toksiški.

Mikroorganizmų baltymų sintezės inhibitoriai (aminoglikozidai, tetraciklinai, makrolidai, linkozamidai, fucidinas). 3. Mikroorganizmų nukleorūgščių sintezės inhibitoriai (rifamicinai, girazės inhibitoriai, fucidinas). 4. Mikroorganizmų membranų pralaidumą veikiantys antibiotikai (aminoglikozidai). 5. Folio rūgšties inhibitoriai (sulfanilamidai, trimetoprimas). 6. Betalaktamazių inhibitoriai (klavulano rūgštis, sulbaktamas).

Visi penicilinų grupės preparatai veikia baktericidiškai. Jie skirtomi taip: I. gamtiniai penicilinai: 1. trumpai veikiantys: a) rūgštims neatsparūs preparatai (benzilpenicilinas), b)rūgštims atsparūs preparatai (fenoksimetilpenicilinas). 2.Ilgai veikaintys penicilinai.

Mikroorganizmų sienelės sintezės inhibitorius. Veikia baktericidiškai. Gydo infekcines ligas, kurias sukelia gramteigiami kokai – A grupės streptokokai, pneumokokai, gonokokai, meningokokai ir β laktamazės negaminantys stafilokokai. Taip pat difterijos, stabligės,juodligės, rožės, dujinės gangrenos sukėlėjus, spirochetas. Neatsparus skrandžio sulčių poveikiui. Švirkčiamas į raumenis, veną.

  • Farmakologija Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 84 puslapiai (3495 žodžiai)
  • Farmakologijos skaidrės
  • MS PowerPoint 2872 KB
  • Antimikrobiniai ir antiparazitiniai vaistai. Antiseptinės ir dezinfekuojančios medžiagos
    10 - 2 balsai (-ų)
Antimikrobiniai ir antiparazitiniai vaistai. Antiseptinės ir dezinfekuojančios medžiagos. (2015 m. Gruodžio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/antimikrobiniai-ir-antiparazitiniai-vaistai-antiseptines-ir-dezinfekuojancios-medziagos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:33