Antraplaniai


Lietuvių konspektas.

Petras Roizijus antraplanis. Abraomas Kulvietis antraplanis. Kulvietis buvo pirmasis universiteto graikų k profesorius. Stanislovas Rapalionis antraplanis. Buvo pirmasis teologijos profesorius ką tik įsteigtame Karaliaučiaus universitete. Jurgis Zablockis antraplanis. Merkelis Petkevičius antraplanis. Tai pirmas giesmių rinkinėlis LDK. Jokūbas Morkūnas antraplanis. Saliamonas Mozerka Slavočinskis antraplanis. Saliamonui Mozeriai Slavočinskiui priskiriamas pirmasis giesmynas LDK – „ Giesmės , tikėjimui katalickam priderančios “, išleistas XVII. Jis pirmasis pradėjo versto giesmes kūrybiškai. Steponas Jaugelis Telega antraplanis. Merkelis Švoba antraplanis. Augustinas Rotundas antraplanis. Motiejus Strijkovskis antraplanis. Albertas Vijūkas – Kojalavičius antraplanis. Mykolas Olševskis antraplanis. Jonas Jakobas Kvantas antraplanis. Mykolas Merlinas antraplanis. Jonas Šulcas antraplanis Šulcas XVIII. pr. išleido pirmą pasaulietinio turinio knygą lt k – Ezopo pasakėčių vertimą. Jo išleistos pasakėčios buvo pirmoji pasaulietinio turinio grožinė knyga. Nuo jos prasideda pasaulietinė lt lit. Pilypas Ruigys antraplanis. Jo žodynas buvo pirmasis spausdintas žodynas su tautosakine medžiaga. Ruigys pirmas , nors ir lb atsargiai , įvertino lt tautosakos grožį. Povilas Fridrikas Ruigys antraplanis. Gotfridas Ostermejeris antraplanis. Taip gimė jo knyga „ Pirmoji lt giesmynų istorija “. Tuo veikalu jis davė pradžią lt lit istorijai. Skyrių apie prozodiją. Šis skyrius laikomas pirmąja lt poetika. Kristijonas Gotlibas Milkus antraplanis. Milkaus poemėlė įdomi kaip vienas pirmųjų bandymų pavaizduoti praeitį. Adomas Šrėteris antraplanis Jo kūryba bene labiausiai atitinka didaktinės poezijos sampratą Lt lot lit.


Vienas produktyviausių ATR poetų. Išleido apie 15 poezijos knygų. Dvaro ir proginės poezijos kūrėjas, makaroninės poezijos kūrėjas. Jo kūryba skirstoma į 9 grupes:

Roizijus taip pat prisidėjo prie antrojo Lietuvos statuto redagavimo (1566m.). taip pat parašė 2 tomus lotyniškų eilėraščių.

Apskritai, didesnės vertės Roizijaus poezija neturi, ji įdomi tik kaip anų laikų kultūrinio gyvenimo dokumentas.

Kilęs iš bajorų giminės. Domėjosi senovės kalbomis. Studijavo Aristotelį. XV a. Vilniuje įsteigė aukštesniąją mokyklą. Joje buvo mokoma įprastų dalykų, antikinių k., skelbiamos reformacijos idėjos. Skleisdamas reformatų pažiūras, Kulvietis užsitraukė katalikų nemalonę.

Kilęs iš bajorų. Perėjo į reformatų pusę, tapo protestantu. Globojo lietuvius, buvo lb gerai išsimokslinęs, iškalbus, įtakingas. Jis gerai mokėjo senąją hebrajų k., taip pat graikų, lot, lenkų k.

Mažai ką teparašė. Karaliaučiuje išspausdino „Disputą apie bažnyčią“, kur smarkiai puolami katalikų dvasininkai. Galvojo išversti į lt k bibliją. Vertė giesmes.

Lt raštijos pradininkas. Dirbo Vilniaus aukštesniojoje mokykloje. Ne tik raštų lt k pirmtakas, bet ir grandis, protestantiškus raštus susiejusi su katalikiškais. Į lt k išvertė „Litanija, naujai suguldyta“, išspausdinta Mažvydo „Katekizme“.

Kulvietis, Rapalionis ir iš dalies Zablockis savo veikla sudarė palankias sąlygas pirmajai lt knygai pasirodyti.

Tačiau yra ir gražių lt ž, pasakymų, neblogai išverstos kai kurios psalmės.

Jo postilė buvo antras reformatų leidinys LDK. Neaiškus vertėjo klausimas, postilė versta iš lenkų reformato Mikalojaus Rejaus postilės penkto leidimo. Knygos pradžioje eina lenkiškos eilės, du lot teksteliai, lt prakalba skaitytojui, maldos, pati postilė, o gale įdėtos lenkiškos eilės.

Postilė leista lb nerūpestingai, skubotai. Daug korektūros klaidų. Versta pažodžiui, pilna polonizmų. Taigi reformatai savo pirmaisiais raštais LDK pažangos nepadarė, o pradėjo formuoti lt raštijoje religinį žargoną. Šie leidiniai reikšmingi tik kaip kalbos paminklas.

Po Morkūno postilės ~50 m lt nepasirodė joks reformatų leidinys.

Giesmyno pasirodymas buvo reikšminas faktas to meto lit gyvenime. Jame buvo patobulinta lt lit k, vertimo menas, poetinė k, eilėdara. Ši pirmasis katalikų giesmynas yra didesnis už visus ankstesnius protestantų giesmynus (Mažvydo, Bretkūno). Jame yra arti 190 giesmių, iš jų 48 psalmės. Beveik visos giesmės verstos oš lot ir lenkų k. Slavočinskio giesmynas yra visai savarankiškai paruoštas darbas. Jis daro vienu metu originaliai paruoštos knygos įspūdį.

Slavočinskio giesmynas turinio atžvilgiu iš esmės nesiskiria nuo kitų religinių knygų. Jame propaguojama katalikybė, skiepijamos religinės pažiūros ir nuotakos, garbinamas dievas ir šventieji. Giesmynas skiriasi nuo kitų tuo, kad jame nėra atvirai palaikoma feodalinė tvarka, nėra skelbiamas paklusnumas viešpataujančioms klasėms, socialinio protesto. Giesmynas lb svarbus lit ir stilistiniu atžvilgiu.

Giesmyno k pagrindas – žemaičių tarmė. Yra archainis atspalvis. Kuriami naujadarai, išvestiniai ž. giesmynas žodingas, daug religinių terminų, gausų ž iš įv kultūrinio gyvenimo, kasdieninės buities, abstrakcijų. Daugiau dėmesio kreipiama į leksiką, mažiau paisoma sintaksės. Giesmyno paruošėjas dirbo kūrybiškai, ugdė ir turtino lit k.

Giesmyne pasiekta ir aukštesnė vertimo meno pakopa. Autorius lt vertimų istorijoje pasirodė novatorius. Vertėjui rūpėjo išlaikyti verčiamos giesmės formą: skiemenų sk eilutėse, posmų struktūrą, ritmų schemą. Jam rūpėjo persuoti originalo visumą. Nemažai gyvosios k ž, posakių, palyginimų.

Giesmynas svarbus ir eilėdaros atžvilgiu. Sklandesnis eiliavimas. Silabinė eilėdara, tik jai trūko vienodo eilučių sk visose eilutėse. Įtvirtintas pilnas moteriškas ritmas.

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (4208 žodžiai)
  • Universitetas
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 28 KB
  • Antraplaniai
    10 - 6 balsai (-ų)
Antraplaniai. (2016 m. Birželio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/antraplaniai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:39