Antreprenerines organizacijos


Antrepreneriška organizacija. Antrepreneriška. Antrepreneriškos veiklos vystymas organizacijose. Antreprenerine organizacija. Antrepreneriskos organizacijos kultura. Antrepreneriška kultūra. Gnt lietuva referatas.

Vadybos kursinis darbas. Turinys. Įvadas. Antreprenerystės reiškinys. Organizacijų antrepreniškumo esmė. Antrepreneriškų organizacijų požymiai. Antrepreneriškų organizacijų požymiai. Žymiausi pasaulio antrepreneriai. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas.Išanalizuoti antreprenerinės organizacijos esmę, svarbą ir požymius.

Darbo uždaviniai:

Antrepreneryste laikoma svarbiausia visų šalių ekonominio augimo prielaida. Tai veikla, kuriai mažiausiai.reikalingas valstybės kišimasis ir parama. Užtenka sukurti tik normalias veiklos sąlygas, ir antrepreneriai ne tik patys pasirūpina savimi, bet ir sukuria naujas darbo vietas kitiems. Tačiau, nepaisant tyrimų įvairovės, šiuo metu vis dar nėra vienos nuomonės, kas laikytinas antrepreneriu. Lietuvių terminologijoje, kuri dar tik pradėjusi formuotis, vartojamas verslininko terminas.

Schumpeter teigia, kad antrepreneris, kurdamas naujas ,,kombinacijas'', nebūtinai turi būti susijęs su savo įmone: bankininkai, tarpininkai ir kiti asmenys taip pat gali būti antrepreneriais. Kartu Schumpeter akcentuoja, kad veikiančių įmonių vadovai ar menedžeriai visai nebūtinai turi būti priskiriami antreprenerių kategorijai. Esama principinių skirtumų tarp menedžerio ar vadovo ir antreprenerio įvairių veiklos aspektų.

Organizacijos antrepreneriškumo koncepcija per pastarąjį dešimtmetį vystėsi labai intensyviai, tam tikra prasme tapdama viena svarbiausių modernios organizacijos ideologijų. . Moksliniai tyrimai šioje srityje daugiausia akcentuoja įvairiapusį paties antreprenerystės reiškinio nagrinėjimą, po to rezultatus adaptuojanty veikiančiai, neretai stambiai organizacijai. Bene reikšmingiausi tokio pobūdžio tyrimai yra Burgelman(1983), Nielsen, peters ir Hisrich(1985), Peters ir Hisrich (1986), MacMillan ir Day(1986), Brandt(1986), Hisrich(1986), Kanter(1983,1986), Pinchot(1985), Stevenson(1990).Atskiri mokslininkai antrepreneriškos organizacijos koncepciją, ypač pradiniame etape, vertino kiap radikaliai prieštaraujančią korporacinio valdymo ideologijai, netgi sunkiai su ja suderinamą (Vesper, 1985). Tačiau pastaruoju metu nebetenka sutikti autorių, manančių, kad organizacijų antrepreniškumo didėjimo tendencija nėra objektyvus procesas. Maža to, nemažai mokslininkų antreprenerystę vertina kaip dominuosiančią XXI amžiaus organizacijų veiklos formą (Drucker, 1985, 1984;Brich, 1987;Stevenson,1990 ir kt.). Tačiau nagrinėjant organizacijų antrepreneriškumo problemas, neretai kyla neaiškumų ir kontroversiškumų.

Antrepreneriškumas pasireiškia profesionaliai valdomoje organizacijoje ir yra veikiamas valdymo sprendimų, priėmimo logikos bei būdų, esamos kultūros, struktūrų ir kitų organizacijos elementų,todėl valdymo požiūriu yra aiškesnis. Tačiau kartu tai gana naujas reiškinys stambesnėse organizacijose, neretai reikalaujantis itin skirtingo požiūrio, akcentų, veiklos ir mąstymo būdų. Dėl šios priežasties jis neretai konservatyvesnių organizacijų vadovų priimamas kaip savotiškas organizacijos kultūros svetimkūnis, destruktyvus reiškinys, griaunantis nusistovėjusią tvarką. Be to tarp antrepreneriškos ir antreprenerinės įmonės yra nemažai skirtumų. Todėl, nagrinėjant organizacijų antrepreneriškumą, daug dėmesio turi būti skiriama ne tik antreprenerystės, bet ir daugelio kitų ypatumų analizei.

Galima išskirti tris organizacijų antrepreneriškumo reiškimosi būdus:

•Naujų, skirtingų biznio vienetų kūrimas veikiančioje organizacijoje.

Dažnai toje pačioje organizacijoje tuo pat metu egzistuoja keli antrepreneriškumo reiškimosi būdai. Tai visiškai suprantama, kadangi antrepreneriškumo požymiai ir juos skatinantys veiksniai dažnai yra gana artimi, be to, jie laikui bėgant kinta, nes kinta pačios veiklos sąlygos. Pati antrepreneriškumo idėja išreiškia sugebėjimą lanksčiai reaguoti į tokias pakitusias aplinkybes.Visi autoriai,nagrinėjantys organizacijų antrepreniškumą, akcentuoja, kad visų trijų tipų antrepreniškumui būdingasnovatoriškumas ,kurį realizuojant keičiasi organizacijos resursų naudojimo modeliai ir prioritetai,taip pat sukuriami savų produktų pozicionavimo rinkoje sugebėjimai.

Naujų biznio vienetų kūrimas dažnai siejamas su individualia antrepreneryste, tačiau jis būdingas ir organizacijoms. Atskiri darbuotojai ar jų grupės gali imtis iniciatyvos kurti antrepreneriškas grupes organizacijos viduje, sukaupti koncepcijos realizavimui reikalingus resursus(Burgelman,1983). Kur kas keblesnis procesas, reikalaujantis daugiau pastangų ir resursų, yra organizacijos atsinaujinimas.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2010 m.
  • 15 puslapių (3086 žodžiai)
  • Universitetas
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 34 KB
  • Antreprenerines organizacijos
    10 - 1 balsai (-ų)
Antreprenerines organizacijos. (2010 m. Liepos 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/antreprenerines-organizacijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 12:39