Antropologijos ypatumai Heideggerio filosofijoje knygoje Būtis ir laikas


Heideggeris butis ir laikas. Heideggerio buties filosofija. Laikas filosofijoje. Butis ir laikas heideggeris. Filosofijos antropologijos ypatumai. Heideggerio filosofija. Martynas heidegeris butis ir laikas. Heideggerio butis. Heideggeris. Knyga buties tema.

Filosofijos esė. Įvadas. Heideggerio „būtis ir laikas“ kalba. Heideggerio filosofijos antropologiniai aspektai. Heideggerio žmogaus samprata. Būtis ir žmogaus. Žmogaus būties baigtinumas. Išvados. Literatūra. Vokiečių filosofas martynas heideggeris – vienas didžiųjų filosofų, kurio mąstymas buvo reikšmingas ne tik europos filosofijai, bet ir viso pasaulio kultūrai. Jo išreikštos mintys verčia suabejoti įprastu, išmoktu kalbėjimo būdu, kuris įtvirtina ir išreiškia vis labiau tolstantį nuo savo būtiškųjų šaknų pasaulį, nebemokantį mąstyti savo esmės. Heidegerio minties kontekste dar labiau išryškėja, jog išpuoštam technologiniais civilizacijos laimėjimais pasauliui jau visai nesvarbu pats žmogus. Ir ką gali padaryti vienas filosofas? M. Heidegeris yra iš tų didžiųjų, kurie kūrė esminius vakarų kultūros pasaulėvaizdžio elementus. Jis įtakojo mūsų mąstymo pobūdį, pasaulio ir žmogaus suvokimo būdus. Heideggeris gimė 1889 m. rugsėjo mėn. 26 d.Vokietijoje, Meskirche, Badeno-Viurtenbergo žemėje. Lankė gimnaziją Konstancoje, Fribūre. Studijavo teologiją, vėliau filosofiją, dvasios ir gamtos mokslus. Mokėsi pas filosofą fenomenologą Edmundą Husserlį (1859-1938) Fribūre, tapo jo asistentu, 1915 m. gavo docento vietą. Trejus metus atliko karinę tarnybą. 1923-1928 m. dėstė Marburgo universitete, vėliau Fribūro universiteto Filosofijos katedroje pakeitė Husserlį. Skirtingai negu S.Kierkegoras, M. Heideggeris buvo sistemos kūrėjas, profesionalus filosofas. Svarbiausiąjį savo veikalą „Būtis ir laikas“ jis išleido 1927 m. Be to, Heideggerio plunksnai priklauso ir šie darbai: „Kas tai yra metafizika“(1929), „Kantas ir metafizikos problema“(1928), kuriose jis bandė aprašyti žmogiškos egzistencijos savybes, kaip egzistavimą, nukreiptą į save, realizuojamą pasaulyje, į kurį ta egzistencija nublokšta. 1933 m. išrenkamas Alberto Liudviko universiteto rektoriumi. Savo nelaimei, M. Heideggeris kurį laiką bendradarbiavo su nacistais. Tai buvo 1933 m., Hitleriui atėjus į valdžią. Nors greitai jis pasitraukė iš politikos, tačiau ir vienerių metų užteko vardui suteršti. Po karo jis nėra nė vieno žodžio pasakęs apie politiką, ir už tai daugelis jį smerkė. Heideggeris profesoriavo Fribūre iki 1944 m., paskui sąjungininkų buvo pašalintas iš universiteto ir nedirbo iki 1951 m. 1959 m. jis išėjo į pensiją, o 1976 m. mirė. Heidegeris palaidotas tame pačiame bažnyčios kieme, pro kurį dar būdamas berniukas kasdien praeidavo keliaudamas į mokyklą. 1945-1951 m. jam draudžiama dėstyti. H


Vokiečių filosofas martynas heideggeris – vienas didžiųjų filosofų, kurio mąstymas buvo reikšmingas ne tik europos filosofijai, bet ir viso pasaulio kultūrai. M. Heidegerio minties kontekste dar labiau išryškėja, jog išpuoštam technologiniais civilizacijos laimėjimais pasauliui jau visai nesvarbu pats žmogus.

M. Heideggeris gimė 1889 m. Rugsėjo mėn. 26 d. Lankė gimnaziją konstancoje, fribūre. Gavo docento vietą. Trejus metus atliko karinę tarnybą. 1923-1928 m. Skirtingai negu s. Kierkegoras, m.

Svarbiausiąjį savo veikalą būtis ir laikas jis išleido 1927 m. [1 raeper w. , smith l. Po idėjų pasaulį. Vilnius. P. ] be to, heideggerio plunksnai priklauso ir šie darbai: kas tai yra metafizika (1929), kantas ir metafizikos problema (1928), kuriose jis bandė aprašyti žmogiškos egzistencijos savybes, kaip egzistavimą, nukreiptą į save, realizuojamą pasaulyje, į kurį ta egzistencija nublokšta. 1933 m. [2 baranova j. Etika: filosofija kaip praktika. Vilnius. P. ].

Savo nelaimei, m. Tai buvo 1933 m. , hitleriui atėjus į valdžią. M. Heideggeris profesoriavo fribūre iki 1944 m. 1959 m. Jis išėjo į pensiją, o 1976 m. Mirė. M. Heidegeris palaidotas tame pačiame bažnyčios kieme, pro kurį dar būdamas berniukas kasdien praeidavo keliaudamas į mokyklą. [3 raeper w. , smith l. Po idėjų pasaulį. Vilnius. P. ] 1945-1951 m. Jam draudžiama dėstyti. H. Arendt, filosofė, buvusi m. Heideggerio studentė ir artima draugė, vadino jį slaptuoju mąstymo karaliumi . Jis buvo dialogo meistras, kuriam ypač svarbus gyvas žodis. Buvę jo studentai ir mokiniai tvirtina, kad filosofo tekstai neatskleidžia jo mąstymo magijos. [4 baranova j. Etika: filosofija kaip praktika. Vilnius. P. ].

M. Heidegerio gyvenimas ypatingas tuo, kad jame nebuvo nieko ypatinga. Jis mažai keliavo, nedažnai išvykdavo į užsienį. Atrodo, tarsi abstraktus mąstymas būtų pasiglemžęs visą jo gyvenimą. M. Heidegeris nebuvo nei krikščionis, nei teistas. Todėl jis labiausiai akcentavo žmogaus laisvę, galimybę pasirinkti, kaip gyventi ir kokių grynai žmogiškų vertybių siekti. M. Heidegeris daug kalba apie rūpestį ir mirtį. Kadangi nėra dievo, žmogaus laukia nebūtis, išnykimas. Todėl žmogiškosios egzistencijos problemos yra nepaprastai svarbios. [5 raeper w. , smith l. Po idėjų pasaulį. Vilnius. Vienas iš žmogaus egzistencijos formavimo veiksnių yra kalba. Žmogus pasitelkia kalbą egzistencijai apibūdinti, tačiau apibūdindamas ją transformuoja ir falsifikuoja. Jis pasikliauja pasakymais, tarsi būtis juos visiškai atitiktų.

  • Filosofija Esė
  • 2011 m.
  • 18 puslapių (4566 žodžiai)
  • Filosofijos esė
  • Microsoft Word 29 KB
  • Antropologijos ypatumai Heideggerio filosofijoje knygoje Būtis ir laikas
    10 - 1 balsai (-ų)
Antropologijos ypatumai Heideggerio filosofijoje knygoje Būtis ir laikas. (2011 m. Lapkričio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/antropologijos-ypatumai-heideggerio-filosofijoje-knygoje-butis-ir-laikas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 13:48