Antropologinė perspektyva: akademinės gentys


Filosofijos aprašymas.

Socializacija ir akademinių kultūrų ginčai. Humanitarika ir universitetas.


Tony‘s Becheris, akademinės kultūros tyrimui pritaikęs antrapologines ,,genties“ ir ,,teorijos“ kategorijas, teigia, kad paskirtų disciplinų tapatumas yra paremtas profesine kalba ir tos srities literatūra. Kad nustatytų, apibrėžtų ir išsaugotų savo disciplinų ribas, mokslininkai sieka atsiriboti nuo ,,nelegalų“: jie išstumiami iš katedros arba fakulteto pastato, sukuriamos griežtos narystės sąlygos ir ją reguliuojantys kodeksai.Vietą akademiniame pasaulyje išsikovojusios disciplinos sukuria tam tikrus reikalavimus savo diskursams,kad išvengtų išorinių įtakų ir užtikrintų savo tąsą. Pajutęs menkiausius konkurencijos požymius, konkrečios mokslinės disciplinos išugdytas mentalitetas imasi ir retorika, turima institucinia galia ,,ginti“ savo teritoriją nuo ,,įsibrovėlių“. Hiperspecializacija lėmė, kad atsirado ir buvo įteisinti akademiniai ,,žargonai“, o tarpdisciplininis tyrimų pobūdis verčia plėsti kalbinės komunikacijos lauką, kitaip tariant, mokytis kelių nelengvai įkandamų ,,žargonų“.

Kad apgintų savo teisę į tyrimo objektą bei vietą akademinių studijų rinkoje, kiekviena disciplina nustato reikalavimus savo praktikuojamam diskursui. Kai kada jos kalbėjimo būdas tampa pašaliniams visiškai nebeįkandamu specializuotu žargonu.

Socialogų polinkį į scientistinę stilistiką nulėmė istorinės šio mokslo šakos: Auguste‘as Comte‘as, siekęs šią naują discipliną paversti ,, mokslų karaliene“, iškėlė ambicingą pozityvistinę programą, turėjusią, be kita ko, sukurti objektyvistinę kalbėseną pagal gamtos mokslų pavyzdį, kad socialogija būtų aiškiai atskirta nuo humanitarinės srities ir jai būdingo sąvokų neapibrėžtumo.

Daugelis šiuolaikinių socialogų kur kas akivaizdžiau rodo ,,bjaurų lingvistinį įprotį“ darkyti kalbą, daiktavardžius versti veiksmažodžiais, būdvardžiais, prieveiksmiais ir kurti niekam nereikalingus gremėzdiškus naujadarus. Sudarkyta kalba pasklinda po kitus lingvistinės komunikacijos lygmenis, kasdieniniai dalykai augte apauga akademinių ar biurokratinių abstrakcijų luobu.

Amerikiečių autorius Jay‘us Tolsonas, aptarę šiuolaikinių akademinių diskursų žargonizacijos priežastis, aiškina, kad ,,literatūros ir meno tyrinėtojai, istorikai, filosofai ir kiti akademiniai humanitarai prisijungė prie socialogų, antropologų ir politologų, siekdami suteikti savo sritims tiksliųjų mokslų ,,griežtumo“.

  • Filosofija Aprašymai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 4 puslapiai (1604 žodžiai)
  • Filosofijos aprašymai
  • Microsoft Word 18 KB
  • Antropologinė perspektyva: akademinės gentys
    10 - 2 balsai (-ų)
Antropologinė perspektyva: akademinės gentys. (2016 m. Balandžio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/antropologine-perspektyva-akademines-gentys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 22:27