Apeliacijos paskirtis


Teisės referatas.

Įvadas. Apeliacijos samprata. Apeliacijos ir jos proceso esmė ir reikšmė. Apeliacijos rūšys. Apeliacijos paskirtis. Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme samprata ir reikšmė. Apeliacijos ribojimai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šiandien vis aiškiau įžvelgiamos tendencijos apeliacinį procesą suprasti ne kaip priimto sprendimo patikrinimą, o kaip bylos nagrinėjimą iš naujo arba pakartotinai. Taigi iš esmės vis stipriau linkstama link neribotos apeliacijos modelio, kuris teisės moksle apibrėžiamas kaip pakartotinis ginčo ar jo dalies nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neperžiangiant apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant atsakyti į klausimą, ar ginčas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas teisingai tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektu.

1999 metais įkūrus Lietuvoje administracinius teismus, skubiai turėjo būti sprendžiama procesą šiuose teismuose reglamentuosiančio teisės akto problema. Suprantama, kad mąstyti apie išsamų administracinio proceso kodeksą tuo metu nebuvo galima, nes kodifikuoto akto rengimas yra daug laiko reikalaujantis procesas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) parengtas iš esmės perėmus tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso normas, kai kurias jų atitinkamai modifikavus siekiant pritaikyti administracinių bylų teisenos ypatumams. Tai pasakytina ir apie apeliacinį procesą reglamentuojančias ABTĮ nuostatas. Kitaip nei bendrosios kompetencijos teismų sistema, administracinių teismų sistema Lietuvoje yra dvipakopė. Kasacijos instituto administracinėse bylose nėra, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis ir teisės, ir fakto klausimus. Be to, šiam teismui, kaip aukščiausiai teismo instancijai administracinėse bylose, pavesta formuoti bendrą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus. Galimybė tinkamai suderinti šias užduotis nemažai priklauso ir nuo apeliacinio proceso tinkamo reglamentavimo įstatyme. Deja, šiandieninis apeliacinio proceso teisinis reglamentavimas ABTĮ toli gražu negali būti pripažintas tobulu.

Terminas „apeliacija“ (lot. appellatio – kreipimasis, skundas) teisės moksle vartojamas keliomis prasmėmis: kaip rašytinis kreipimasis į aukštesnės instancijos teismą su apeliaciniu skundu; kaip civilinio proceso stadija, vartojant „apeliacijos“ terminą kaip sinonimą „apeliaciniam procesui“.

1) galimybė pasinaudoti įprastu kontrolės būdu egzistuoja visada, išskyrus, jei įstatyme nurodytas tokio būdo taikymo draudimas;

2) jų taikymas dažniausiai sustabdo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimą ir vykdymą.

Apeliacinis procesas yra baudžiamojo proceso dalyvių teisės į teisminę gynybą sudedamoji dalis ir garantija, skirta galimoms pirmosios instancijos teismo sprendimo klaidoms ištaisyti, tokią, tik labai apibendrintą išvadą, leidžia daryti skirtingų šalių baudžiamojo proceso teisės tradicijų lyginamoji analizė. Toks abstraktus apeliacijos paskirties apibūdinimas išsamiai neatskleidžia konkrečioje valstybėje egzistuojančios apeliacinio proceso sampratos ir modelio. Toks apibrėžimas gali būti sėkmingai taikomas, kalbant apie apeliaciją tiek pagal senąjį BPK, tiek pagal jį pakeitusį 2002 m. kodeksą. Vis dėlto apeliaciniame procese įvyko rimtų pokyčių ir visiškai įsigalėjo nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas, nepaisant padarytų materialinės ar procesinės teisės taikymo klaidų turinio, iš esmės turi pats ištaisyti bet kokius pažeidimus ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Apeliacinio proceso esmės analizė būtų nebaigta neaptarus apeliacinio proceso principų – pagrindinių nuostatų, be kurių neįmanomas tinkamas šio proceso funkcionavimas. Kadangi apeliacinis procesas yra ne kas kita, o civilinio proceso stadija, be jokios abejonės, jame taikomi bendrieji civilinio proceso teisės principai – dispozityvumo, rungimosi, teismo nepriklausomumo ir nešališkumo, procesinio šalių lygiateisiškumo, viešumo, kiti.

Apeliacinis procesas yra beveik visų valstybių civilinio proceso teisėje. Šio proceso esmė ir paskirtis suprantama nevienodai. Vienose valstybėse (pvz., Prancūzijoje) apeliacinis procesas pripažįstamas pakartotiniu bylos nagrinėjimu aukštesnės instancijos teisme, nesiejant šio nagrinėjimo su pirmosios instacijos teismo sprendimo kontrole, tuo tarpu kitose (Austrijoje ir Lietuvoje po minėtų CPK pakeitimų) – teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Atitinkamai skiriasi ir naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui galimybė.

  • Teisė Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Egle
  • 16 puslapių (3300 žodžių)
  • Universitetas
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 34 KB
  • Apeliacijos paskirtis
    10 - 1 balsai (-ų)
Apeliacijos paskirtis . (2017 m. Rugpjūčio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/apeliacijos-paskirtis.html Peržiūrėta 2017 m. Rugsėjo 23 d. 19:44