Apie Aziją


Geografijos referatas. Azijos geografinė padėtis ir dydis. Didžiojo vandenyno jūros. Indijos ir atlanto vandenyno jūros. Indijos vandenyno jūros. Atlanto vandenyno jūros prie azijos krantų. Šiaurės ir pietvakarių azija. Azijos paviršiaus ypatybės. Šiaurės azijos (sibiro) paviršius. Centrinė azija. Rytų ir pietų azija. Rytų azijos paviršius. Pietų azijos paviršius. Dūlėjimas. Sausumos paviršiaus kitimai. Kas yra dūlėjimas. Žemės drebėjimai ir vulkanai. Naudingosios iškasenos. Žemės drebėjimo sritys azijoje. Azijos vulkaninės sritys. Azijos naudingosios iškasenos. Klimatas. Šiaurės azija. Azijos klimato įvairumas. Šiaurės azijos klimatas. Pietvakarių ir centrinė azija. Pietvakarių azijos klimatas. Centrinės azijos klimatas. Rytų ir pietų azija. Rytų azijos klimatas. Pietų azijos klimatas. Vidaus vandenys. Šiaurės azijos upės ir ežerai. Nenuotakios sritys. Šiaurės azijos upės ir ežerai. Nenuotakiųjų azijos sričių upės ir ežerai. Rytų ir pietų azijos upės. Rytų azijos upės. Pietų azijos upės. Dykumos ir pusdykumės. Subtropikai. Drėgnieji karštosios juostos miškai. Savanos. Subtropikų sritys. Drėgnieji pusiaujo ir atogrąžų miškai bei savanos. Azijos gyventojai. Gyventojų skaičius ir tankumas. Azijos tautos.


Azijos geografinė padėtis ir dydis. Azija — didžiausia pasaulio dalis. Jos plotas 43,9 mln. Km2, Nedaug mažesnis už 1/3 visos sausumos. Azija keturis kartus didesnė už europą.

Iš įvairių pusių azijos krantus skalauja keturių vandenynų vandenys. Vakaruose ir pietvakariuose azija susisiekia su kitomis pasaulio dalimis — europa ir afrika. Tarp azijos ir šių pasaulio dalių pravedamos sąlyginės ribos. Kaip jau buvo sakyta, europą nuo azijos skiria uralo kalnų rytinė papėdė, uralo upė, kaspijos jūra ir kūmos—manyčo loma.

Riba tarp azijos ir afrikos vedama sueco kanalu, kuris iškastas per sueco sąsmauką, jungiančią šias pasaulio dalis.

šiaurės rytuose azija arti prieina prie amerikos krantų; nuo amerikos ją teskiria seklus beringo sąsiauris (jo plotis 85 km).

Azija artimai siejasi su kitomis pasaulio dalimis arba yra netoli jų; tai padėjo azijos augalams ir gyvūnams išplisti po visą pasaulį, o taip pat iš azijos kilusioms tautoms apsigyventi kitose pasaulio dalyse.

Vandenynai, skalaujantys iš įvairių pusių azijos krantus, sudaro ties ja daug jūrų, tačiau į sausumą jos neįsiterpia čia taip giliai, kaip europoje.

Arkties vandenyno jūros. Šiaurinę azijos pakrantę skalauja šalti arkties vandenyno vandenys. Jo centrinę dali aplink šiaurės ašigalį nuolatos dengia storas ledo sluoksnis. Ledai, vandenyno srovių ir vėjų genami, nuolatos juda tai viena, tai kita kryptimi.

Ant vandenyno ledų, o taip pat salose ir žemyno pakrantėse įkurtos mokslinės stotys, kurių darbuotojai tyrinėja arkties vandenyno gamtą.

Palei azijos krantus tęsiasi plati seklių jūrų juosta. Tai jūros apsemtas povandeninis žemyno tęsinys. Čia iš vandenyno iškilę salos, tarp kurių yra arkties vandenyno jūros.

Prie azijos krantų, į rytus nuo naujosios žemės salų, yra karos jūra. Į ją šiaurės linkui įsiterpęs j a m a o pusiasalis. Į rytus nuo karos jūros išsikišęs didelis taimyro pusiasalis. Taimyro pusiasalyje yra labiausiai į šiaurę nutolusi eurazijos žemyno dalis — če1iuskino ragas. Jis pavadintas didžiosios šiaurės ekspedicijos dalyvio šturmano čeliuskino vardu.

ši rusų ekspedicija xviii amžiaus pirmojoje pusėje ištyrinėjo ir pažymėjo žemėlapyje iki to laiko nežinomą mūsų šalies šiaurinę pakrantę. Čeliuskinui pirmajam pavyko nustatyti paties šiauriausio rago padėtį.

Taimyro pusiasalis ir į šiaurę nuo jo esančios šiaurinės žemės salos skiria karos jūrą nuo laptevų jūros.

Broliai laptevai — taip pat didžiosios šiaurės ekspedicijos dalyviai.

Apie Aziją. (2011 m. Liepos 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/apie-azija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:38