Apie filosofiją Lietuvoje referatas


Filosofijos referatas. Įvadas. Filosofija Lietuvoje. Ištakos. Filosofijos studijos. Filosofijos kryptys. Filosfijos fakulteto panaikinimas. Naujos filosofinės koncepcijos. Krikščioniškoji filosofija. Lietuvos filosofai. Ramūnas Bytautas. Adomas Jakštas (tikr. Aleksandras Dambrauskas) (1860–1938). Levas Karsavinas (1882-12-14–1952-07-20). Pranas Kuraitis (1883-07-04–1964-12-18). Vosylius Sezemanas (1884-1963). Pranas Dovyvaitis (1886-12-02–1942-11-04). Stasys Šalkauskis (1886–1941). Antanas Maceina (1908-1987). Juozas Girnius (1915-1994). J. A. Greimas (1917-1992). Petras Leonas (1864-11-16 - 1938-05-12). Išvados. Literatūros sąrašas.


Filosofija Lietuvoje. Referate sudėtoje medžiagoje bandoma išsiaiškinti kokia yra filosofijos kilmė, kūrimosi (vystymosi) eigą, Lietuvos filosofijos gvildenamas problemas.

Referatą sudaro dvi pagrindinės dalys: Filosofija Lietuvoje, Lietuvos filosofai.

Pirmojoje dalyje apžvelgiama filosofijos ištakos, atėjimo į Lietuvą laikotarpis, pirmųjų filosofijos mokyklų atsiradimo istorija, filosofijos kryptys įvairiuose epochose, filosofijos mąstytojų požiūris ir mokslo kryptys.

Kaip žinoma, krikščioniškoji tikrovės filosofinio mąstymo epistemologija siekia vėlyvosios Romos imperijos gyvavimo laikus ir yra glaudžiai susijusi su vėlyvąja antika bei ankstyvąja patristika. „Tuo pačiu metu, kada iškilo paskutinės senovės epochos sistemos – neopitagorizmas ir neoplatonizmas, ėmė formuotis nauja filosofija – krikščionių filosofija. Ji siejosi su senovės tradicija ir buvo anologiško pobūdžio, kaip ir tuo pačiu metususiformavusi graikų filosofija. Tačiau ji negali būti traktuojama kaip iš graikų filosofijos išaugęs reiškinys, nes ji turėjo naują savąjį šaltinį – krikščionių tikėjimą.

Pirmykštė krikščionybė, tiesioginių Kristaus mokinių mokslas, nebuvo filosofijos sistema, ji net neturėjo filosofinių prielaidų. Tai buvo iš esmės dorovės mokslas“ . Tačiau kaip filosofija ji privalėjo perimti ir perėmė tai, kas, bent jau iš pirmo žvilgsnio, atrodė, galėjo ar buvo suderinama su naujuoju krikščioniškuoju tikėjimu. „Kai kurių krikščioniškosios pasaulio sampratos komponentų pirmykščiame tikėjime apskritai nebuvo, tad jie galėjo būti ir vienaip, ir antraip aiškinami – čia atsivėrė anga svetimiems įtakoms. <...> Tad krikščioniškoji filosofija formavosi įvairiais aspektais pasitelkdama Platono, Aristotelio, stoikų, kinikų, vėliau neoplatoniškų idėjas. <...> Tačiau krikščionybės pamatas jau buvo sukurtas Kristaus mokslo dar prieš imant reikštis svetimoms įtakoms“

Lietuviškoji krikščioniškojo mąstymo tradicija irgi yra glaudžiai susijusi su pirmaisiais krikščionių misionieriais „prahos vyskupu Adalbertu, dar kitaip vadinamu šv. Vaitiekumi, apie kurio tragišką žūtį nuo pagonių rankos užsimenama A. Baranausko kūrinyje „Dievo rykštė ir malonė“ bei brunonu Kverfurtiečiu, priėmusiu vienuoliškąjį šv. Bonifacijaus vardą ir laikomą prūsų karaliaus Netimero krikštytoju. Vėliau tai, be abėjo, reiškėsi ir kaip čia jau minėtoji, beveik 130 m. trukusi kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinų ekspansija į baltų gyvenamąsias žemes, o dar vėliau – ir kaip 1387 m. Jogailos ir Vytauto įvykdyta prievartinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės apkrikštijimo akcija, suvokta ir įprasminta kaip didžiojo kunigaikščio Jogailos personalinė vedybinė unija su Lenkijos karalaite Jadvyga, t.y. kai politinis, administracinis ir kultūrinis Lietuvos prie Lenkijos prijungimas.

Scholastinė krikščioniškoji filosofinio mąstymo tradicija Lietuvoje buvo plėtojama senajame jėzuitiškajame Vilniaus universitete.

Kauno Vytauto Didžiojo universitete ilgaamžė krikščioniškojo – katalikiškojo – mąstymo kaip kovos už viešpatavimą pasaulėžiūroje, ideologijoje ir pasaulio politikoje tradicija įgavo pakankamai solidžią ir šiuolaikišką intelektualinę išraišką. Ir pirmiausia dėl to, jog visa, kuo kaip scholastine logika – iki tol disponavo viduramžių tomistinė, o dar vėliau – ir netomistinė filosofija, buvo siekdama įrodyti ar bent pagrįsti, suderinti su šiuolaikiniais – XX a. Fizikos, biologijos, humanitariniais, socialiniais mokslais, naujausiais jų atradimais bei teorijomis. Tai buvo filosofai, gavusieji pakankamai solidų akademinį išsilavinimą tiek carinės Rusijos, tiek ir Vakarų Europos universitetuose.

  • Filosofija Referatai
  • 2015 m.
  • 14 puslapių (3567 žodžiai)
  • Mokykla
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 31 KB
  • Apie filosofiją Lietuvoje referatas
    10 - 8 balsai (-ų)
Apie filosofiją Lietuvoje referatas. (2015 m. Kovo 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/apie-filosofija-lietuvoje-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 20:11