Apie gyvūnų mitybą


Neutralieji riebalai. Skaidres apie gyvunus nemokamai. Skaidres apie mityba. Skaidres su gyvunais. Gyvūnų mityba skaidrės nemokamai. Gyvunu mitybos skaidres.

Biologijos referatas. Apie gyvūnų mitybą. Angliavandenių apykaita. Kukurūzinis saldiklis. Karvės skrandis. Triušių akloji žarna. Celiuliozė, žarnyno ilgis ir termitai. Celiuliozė žmogaus maiste. Gliukoneogenezė. Alkoholis stabdo gliukoneogenezę. Glikogeno apykaitos pažeidimai. Baltymų apykaita. Nepakeičiamos aminorūgštys. Lipidų apykaita. Neutralieji riebalai. Žiemos miegas ir riebalai. Kašalotų lipidai. Etanolis - energijos šaltinis.


Kai kuriose šalyse vietoj sacharozės mėgina vartoti kitą saldiklį, saldesnį už gliukozę. Pradžioje hidrolizuoja kukurūzinį krakmolą, ir gaunamas kukurūzinis sirupas - koncentruotas gliukozės tirpalas. Paskui tirpalą praleidžia pro kolonėlę, užpildytą ypatinga neutralia terpe, prie kurios dalelių prijungtas iš augalų išskirtas fermentas gliukoizomerazė, kuris dalį gliukozės paverčia fruktoze. Susidaro bendras tirpalas, kur gliukozės ir fruktozės koncentracijos vienodos. Jis vartojamas ledų ir bealkoholių gėrimų gamyboje.

[Nustatykite šio mišinio saldumą, palyginus su gliukoze?]

Krakmolas ir glikogenas sudaryti iš gliukozės liekanų, jų grandinės susisuka spiralėmis ir sudaro gumulėlius. Abu jie turi daug atvirų hidroksilo grupių, todėl yra labai hidrofiliniai.

Krakmolas - augalinių ląstelių atsarginis angliavandenis. Krakmolą sudaro dviejų rūšiu poligliukozinės grandinės. Amilozės grandinės ilgos ir nešakotos, o amilopektino - ilgos, smarkiai šakotos. Verdant bulves dalis amilozės ištirpsta karštame vandenyje, todėl vanduo ima opalescuoti, įgyja kiek pienišką atspalvį.

Ląstelėse kaupiamas grūdeliais citozolyje ir dažniausiai - specializuotose plastidėse amiloplastuose. Krakmolo itin daug turi sandėliniai augalų audiniai dauginimosi ir žiemojimo organuose - stiebagumbiuose, šakniagumbiuose, sėklose.

Krakmolas labai svarbi žmonių maistinė medžiaga jo daug turi bulvių, javų produktai.

Žarnyne maisto krakmolą ir glikogeną skaldo amilazės, kurios "nukarpo" nešakotas krakmolo ar glikogeno dalis. Išsišakojimo vietas skaldo kitas fermentas. Ląstelėse savo glikogeną skaido trūkstant gliukozės (glikogenolizė). Kepenų glikogenas skaidomas, kai kepenų ląstelės gauna komandą - prie jų prisijungia kasos hormonas gliukagonas.

Daugelis polisacharidų sudaro ląstelių sieneles. Kiti polisacharidai yra stuburinių jungiamųjų audinių sudedamoji dalis. Šie polisacharidai vadinami struktūriniais, nes apsaugo ląsteles, audinius bei organus, suteikia jiems formą bei palaiko ją.

Celiuliozė. Tai labai svarbi augalinių ląstelių sienelių medžiaga. Medvilnės pluoštas - praktiškai gryna celiuliozė. Pagrindinės medienos medžiagos - celiuliozė ir ligninas.

Baltymai - gausiausi viduląsteliniai biopolimerai, o celiuliozė - labiausiai paplitęs neląstelinis struktūrinis polisacharidas (ir labiausiai paplitęs gamtoje biopolimeras).

Celiuliozė - netirpus linijinis polisacharidas, jos molekules sudaro 10 000 ar daugiau gliukozės liekanų. Liekanas jungia kiek kitokia jungtis, negu amilozėje, todėl celiuliozė chemiškai kur kas patvaresnė. Celiuliozės grandinės išlaiko daugmaž tiesios grandinės formą. Susijungdamos gretimos celiuliozės grandinės sudaro ilgas netirpias gijas. [LOB1:314]

Nei stuburinių, nei bestuburių gyvūnų virškinimo sistemos negamina fermentų, virškinančių celiuliozę. Tai kaip tada žolėdžiai minta žole?

Žolėdžių stuburinių (avių, ožkų, kupranugarių, žirafų...) ir bestuburių virškinimo traktuose celiuliozę virškina simbiontinės bakterijos. Jos sintetina celiulazę, hidrolizuojančią celiuliozės grandines.

Žolėdžiai gyvūnai plonosios ir storosios žarnų sandūroje turi didelę akląją žarną. Tik plėšrūnai turi mažą akląją žarną ar jos visai neturi.

Daugelio žolėdžių akloji žarna irgi veikia lyg rauginimo kubilas. Aklosios žarnos mikroorganizmai skaldo pašaro celiuliozę ir kitas sunkiai skaldomas medžiagas, sintetina B grupės vitaminus.

Žinduolių žarnyno ilgis atitinka maisto sudėtį. Šikšnosparnių ir vabzdžiaėdžių žarnynas 1,5-4,5 karto ilgesnis už kūną, vilko - 6,5 karto, žolėdžių graužikų (pvz., jūrų kiaulyčių) - 5-12 kartų, arklio - 12 kartų, avių - 29 kartus. Kuo daugiau celiuliozės pašare, tuo ilgesnis žarnynas.

  • Biologija Referatai
  • 2010 m.
  • 8 puslapiai (3025 žodžiai)
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 38 KB
  • Apie gyvūnų mitybą
    8 - 1 balsai (-ų)
Apie gyvūnų mitybą. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/apie-gyvunu-mityba.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 22:02