Aplinka ir žmonių sauga. Aplinka ir visuomenė.
Aplinkos ir zmoniu sauga. Aplinkos ir zmogaus sauga. Zmogaus sauga. Aplinkos ir žmonių sauga. žmogaus sauga. Zmoniu ir aplinkos sauga. Mokslo bazė dirvos erozija. Aplinkos ir zmogaus sauga referatas.
Įvadas. Aplinkos užterštumo veiksniai. Aplinka ir žmogus. Mokesčiai. Kyoto protokolas. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo. Radonas gyvenamosiose patalpose. Radono galimo kenksmingo poveikio reglamentavimas. Klimato kaita. Faktai ir prognozės. Teritorijų planavimas. Visuomenės sveikatos problemų sprendimas planuojant teritorijas. Aplinkos oro kokybė ir jos poveikio sveikatai vertinimas. Sprendimų projektų vertinimas, poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimas (PAV ir PSV).
1988 m. Gruodžio 21 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo 89/106/eeb, esminiai reikalavimai, taikomi statiniams, kurie gali turėti įtakos produkto techninėms charaktžmogus veikė gamtą jau nuo seniausių laikų, kai pradėjo naudoti primityviausius darbo įrankius. Tačiau tas poveikis buvo pastebimas tik labai ribotoje teritorijoje -pačioje gyvenvietėje ir aplink ją. Atsiradus žemdirbystei, pasireiškė pirmieji dirvos erozijos požymiai: kuo intensyviau buvo {dirbama žemė, tuo daugiau jos buvo netenkama. Mokslo bei technikos pažanga, gyventojų gausa tik dar labiau gilino prieštaravimus tarp žmogaus gamybinės veiklos ir gamtos. Ypač pablogėjo aplinkos kokybė.
Aplinkos kokybė labai priklauso nuo pokyčių biocenozėse, kurie atsiranda pakitus adaptacijos mechanizmams, sutrikus medžiagų ir energijos apytakai tarp biotinės ir abiotinės aplinkos. Šie pokyčiai yra susiję su antropogenine veikla, kuri palyginti trunka dar labai neilgai. Jei biosferai susiformuoti prireikė milijardų metų, tai homo sapiens veiklos dabartiniam lygiui pasiekti užteko kelių šimtų tūkstančių metų. Akmeniniais darbo įrankiais naudotasi ištisus tūkstantmečius, žalvariniais — kelis šimtus, išrasti ratui prireikė tūkstančių metų, o įvairios mašinos, visiškai pakeitusios ne tik gamybos, bet ir žmogaus gyvenimo būdą, masiškai pradėtos gaminti tik nuo xvii a. Vidurio. Kad elektros energijos gamyboje vietoj tradicinių žaliavų būtų naudojamos naujos ir atsirastų atominės elektrinės, pakako mokslo ir technikos laimėjimų, pasiektų pastaraisiais dešimtmečiais.
Gamtoje vyksta du svarbus procesai: medžiagų migracija ir kaupimasis. Todėl pasklidusios atmosferoje pramonės gigantų išmestos dulkės, dūmai, aerozoliai nusėda ne vien arti sklaidos židinio, bet, oro srautų nešami, migruoja ir pasiekia net antarktidą, turi poveikį pasaulio klimatui. Pavyzdžiui, skandinavijos šalių atmosferos užterštumas daugiausia priklauso nuo vakarų europos gamyklų išmetamų dujinių atliekų. Be to, pusė visų tų teršalų patenka į baltijos jūrą. Daug teršalų patenka iš atmosferos į dirvožemį dulkių, nuosėdų ar rūgščiųjų lietų pavidalu.
2010 m.




5.00
Microsoft Word
75 KB
75 KB
28 puslapiai
Naujausi
Kraštotvarka. Kaimo turizmo sodybos teritorijos tvarkymas
Biogeocheminė apytaka referatas
Orlaivių poveikis aplinkai
Žemės atmosferos sandara ir klimato kaita
Aplinkosauginių dokumentų valdymo praktika
Aplinkos apsauga. Alyvos ir akumuliatorių tvarkymas
Sąvartyno projektavimas
Miesto nuotekų valykla projektavimas
Aplinkos procesų modeliavimo taikymas
Kuršių marios skaidrės
Akumuliatorių perdirbimas efektyvumo analizė
Hidrocheminis upės įvertinimas

Panašūs referatai