Aplinkos apsaugos politika


Valstybes aplinkos apsaugos politika. Aplinkos apsaugos politines problemos. Aplinkosaugos konspektas. Aplinkos apsaugos spera. Aplinkosaugos politikos aprašymas. Aplinkosaugos politikos konspektai. Aplinkos apsaugos mokesciai referatas.

Ekonomikos konspektas. Aplinkos apsaugos politika. Ekologinių problemų sprendimo priemonės. Lietuvos aplinkos būklė ir aplinkos apsaugos politika. Svarbiausios problemos: kiek paimama išteklių, kaip jie panaudojami ir kokie naudojimo padariniai. Ekologinė situacija blogėja dėl neracionalaus išteklių naudojimo ir ypač dėl biosferos teršimo: šiltnamio efektas, ozono skylė, gėlo vandens problema, žemės niokojimas. Žmogaus poveikis gamtai turi ribas, ir, jei jas peržengsime, įvyks ekologinė krizė. Tam ištirti (nustatyti šias ribas) vykdomas ekologinis monitoringas – kompleksinė aplinkos pokyčių stebėjimo, vertinimo ir prognozavimo sistema. Tsrs laikais informacija buvo įslaptinta. Lietuvos atgimimo metais buvo pradėta kalbėti apie ekologinę būklę. Pradėta spręsti ir valstybės mastu. Šiuo metu aplinkos būklės stebėjimas, gerinimas ir visuomenės informavimas yra svarbi valstybės pareiga. Svarbią vietą aplinkos apsaugoje užima monitoringas.


Visos ekologinės problemos susijusios su žmonių ūkine veikla: kuo ji aktyvesnė, tgriaunant pusiausvyrą gamtoje. Daugelio medžiagų, kurias pagamina žmogus, gamtoje natūraliai arba nebūna, arba būna, bet ne tokiomis koncentracijomis.

Svarbiausios problemos: kiek paimama išteklių, kaip jie panaudojami ir kokie naudojimo padariniai. Duomenys naudojami aplinkos kokybės valdymui. Priklekologinio monitoringo sistemos objektai: (i) taršos šaltiniai, (ii) pagrindiniai geosferos komponentai, (iii) teršalų migracijos ir kitimo procesai, (iv) biologiniai objektai.

Aplinkos pokyčiai buvo vietiniai – tarša pernešama vandeniu, oru, todėl svarbu yra bendradarbiauti. Valstybės mastu vykdomi oro, vandens, žemės, dirvožemio, augalijos ir gyvūnijos, kraštovaizdžio monitoringai (tai monitoringo sistemos posistkiekviena iš šių krypčių turi savarankiškus uždavinius ir jų realizavimo būdus. Šių sprendimų būdų ir priemonių visuma ir sudaro aplinkos apsaugos politikos turinį. Aplinkos apsaugos politikos tikslas – sudaryti prielaidas ekonomikos augimui, išsaugant švarią ir sveiinformacijos rinkimas apie aplivisa, kas susiję su ekonominių svertų panaudojimu aplinkosaugoje. Jomis reguliuojamas gamtos išteklių racionalus naudojimas ir skatinamas/stimuliuojamas aaplinkos apsaugos objektų statybai reikia daug lėšų. Yra laikomasi principo, kad didžiąją dalį jų turi apmokėti išteklių naudotojai ir teršėjai, tačiau dalis turi būti finansuojama iš biudžeto. Yra specialūs gamtosauginiai fondai, kurie taip pat yra svarbus finansavimo šaltinis. Įvairiose valstybėse jie sudaromi skirekologiniai mokesčiai – tai mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą, mokesčiai už teršimą, baudos už gamtonaudos normų pažeidimus ir kiti mokesčiai. Jų dydis priklauso nuo to, kokie ir kiek išteklių yra naudojama, taip pat nuo išmetamų teršalų agresyvumo ir jų kiekio. Pažeidėjai moka baudas.

Svarbi ekonominė priemonė – subsidijos, kuriomis skatinamas geras elgesys. Subsidijos yra skiriamos pažangių technologijų kūrimui, valymo įrenginių statybai. Jos mokamos iš biudžeto. Dažniausiai yra derinami subsidijos ir mokesčiai.

Taikant taršos licencijas yra nustatomas tam tikras leistinas taršos kiekis atitinkamame regione, kuris padalinamas į dalis ir tam tikrą skbendrosios – ideologinės, politinės, auklėjamosios, psichologinės. Per jas kaupiama informacija apie aplinkos būklę.

Specialiosios – įvairių valstybinių institucijų, organizacijų ir piliečių vykdomos priemonės, kurių tikslas –tsrs laikais informacija buvo įslaptinta.

  • Ekonomika Konspektai
  • 2010 m.
  • 5 puslapiai (1867 žodžiai)
  • Ekonomikos konspektai
  • Microsoft Word 16 KB
  • Aplinkos apsaugos politika
    9 - 3 balsai (-ų)
Aplinkos apsaugos politika. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/aplinkos-apsaugos-politika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:08