Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo viešojo administravimo srityje problemos


Aplinkos kursinis darbas.

Paveikslėlių sąrašas. Lentelių sąrašas. Įvadas. Es ir nacionalinių teisės aktų analizė klimato kaitos srityje. Teisės aktai ES. Nacionalinių teisės aktų analizė. Žaliųjų stogų sistemos diegimas. Žalieji stogai. Sprendimų priėmimo proceso bruoŢų analizė susijusių su tyliųjų viešųjų zonų steigimu. Struktūrizavimas. Problemos analizė. Problemų klasifikavimas. Ssgg analizė. Daugiakriterijinė analizė. Nuoseklumas. Metodologiškumas. Sprendimo priėmimo techninės charakteristikos taikymas. Dokumentavimas. Fazių išskyrimas. Planavimas. Sprendimo rengimas. Įgyvendinimas. Suinteresuotų pusių įtraukimas ir dalyvavimas sprendimo, susijusio su žaliųjų stogų įrengimo, priėmime. Projekto išlaidų pasiskirstymas. Išvados. Rekomendacijos. Literatūros sąrašas.


3. SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PROCESO BRUOŢŲ ANALIZĖ SUSIJUSIŲ SU TYLIŲJŲ VIEŠŲJŲ ZONŲ STEIGIMU18

5. SUINTERESUOTŲ PUSIŲ ĮTRAUKIMAS IR DALYVAVIMAS SPRENDIMO, SUSIJUSIO SU ŽALIŲJŲ STOGŲ ĮRENGIMO, PRIĖMIME33

,,Ir tik tada, kai bus nukirstas paskutinis medis, kai bus užteršta paskutinė upė ir paskutinė žuvis sugauta, mes suprasime, kad pinigai - nevalgomi.‘‘ (Užrašas ant tarptautinės apsaugos organizacijos ,,Žalioji taika‘‘ (,,Greenpeace‘‘) plakato).

Problemos formulavimas: žaliųjų sistemų diegimas ir oro taršos mažinimo, tuo pačiu prisidedant prie klimato kaitos prevencijos, kontrolės problema.

Žaliųjų stogų tipo parinkimas ir įrengimas urbanitizuotose teritorijose, šiuo atveju Vilniuje, kadangi ten oro taršos kiekis didžiausias.

Darbo tikslas: pateikti visą informaciją apie žaliųjų stogų įrengimą Vilniaus miesto teritorijoje ir parinkti pagal kriterijus optimaliausią alternatyvą.

Darbo aktualumas: stogai yra daugiau nei tik ,,funkciniai komponentai‘‘ apsaugantys pastato struktūrą. Satogai formuoja atskirų miestų ir rajonų charakterį. Be to, atviros ervės ant stogų yra vis dažniau panaudojamos. Architektai, miesto planuotojai ieško socialiai atsakingų koncepcijų, kurios nukreiptos į natūralių gyvybės erdvių išsaugojimą, leidžia suvaldyti štormų vandenį, mažina smogą ir karštė tankiai gyvenamose vietose.

Žmonės ir jų santykis su gamta ir su gyvybe ekologiškai nesugadintoje aplinkoje – tai,kas svarbu mums.

Pagal kriterijus parinkti ir įrengti geriausią žaliojo stogo sistemos alternatyvą Vilniaus mieste.

Išaiškinti visus administracinius procesus susijusius su žaliųjų stogų sistemų įrengimu.

Joje nustatytais konkrečiais tikslais siekiama užtikrinti, kad 2020 m. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama 20 proc. mažiau, 20 proc. energijos būtų gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių ir 20 proc. padidėtų energijos vartojimo efektyvumas. Pirmųjų dviejų iš šių tikslų siekiama privalomų klimato kaitos ir energetikos teisės aktų rinkiniu, įsigaliojusiu 2009 m. birželio mėn. Šiuose teisės aktuose nustatyti privalomi nacionaliniai atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslai, kuriais atsižvelgiama į skirtingą valstybių narių pradinę padėtį ir galimybes padidinti energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybą, ir teršalų, išmetamų sektoriuose, kuriems netaikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, tikslai.

2020–2030 m. integruotos klimato ir energetikos politikos strategija reikalinga siekiant užtikrinti aiškesnes taisykles investuotojams ir valstybių narių veiklos koordinavimą. 2014 m. spalio mėn. ES vadovų priimta strategija skatinama nenutrūkstama pažanga siekiant sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką ir patvirtinti ES užmojus tarptautinėse klimato srities derybose. Ja siekiama sukurti tokią energetikos sistemą, kuria būtų vartotojams užtikrinama energija už prieinamą kainą, o ES energijos tiekėjams – didesnis saugumas, dėl kurios sumažėtų mūsų priklausomybė nuo energijos importo bei išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir atsivertų naujų galimybių skatinti žaliosios ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Siekdama, kad visuotinis atšilimas neviršytų 2 °C, ES įsipareigojo siekti ilgalaikio tikslo, kad išsivysčiusios šalys drauge imtųsi panašių veiksmų ir iki 2050 m. sumažintų savo išmetamųjų teršalų kiekį 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų taip smarkiai sumažintas, ES ekonomika turės tapti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika. 2011 m. Komisija paskelbė planą, kaip ES ekonomika galėtų ekonomiškai efektyviausiu būdu iki 2050 m. tapti konkurencinga mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika. Jame nustatyti ir pažangos vertinimo etapai. Plane nurodyta, kaip šio tikslo gali būti siekiama įvairiuose sektoriuose – nuo elektros gamybos iki žemės ūkio. Be to, sukūrus mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką sumažėtų oro tarša ir su ja susijusios sveikatos priežiūros išlaidos

  • Aplinka Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Deimantė
  • 39 puslapiai (5803 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 2543 KB
  • Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo viešojo administravimo srityje problemos
    10 - 3 balsai (-ų)
Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo viešojo administravimo srityje problemos. (2017 m. Gegužės 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/aplinkos-apsaugos-politikos-igyvendinimo-viesojo-administravimo-srityje-problemos.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 19 d. 21:33