Aplinkos išteklių naudojimas ir apsauga bei gamtos mokesčių taikymas


Mokesčiai už aplinkos teršimą ir gamtos išteklius skaiciavimai. Vandens turizmas gamtos saugojimas. Gamtiniu istekliu naudojimas lietuvoje. Referatai apie atsinaujinančių elektros energijos ištekliuis es ir lr teisėje. Aplinkos kastu ir naudos analizė. Sienelės inžinerinis skaičiavimas ir parinkimas. Teisės aktai reglamentuoja gamtinių išteklių naudojimą lietuvoje. Teisės aktai reglamentuoja gamtinių išteklių naudojimą. Gamtos išteklių naudojimas, aplinkos apsauga, augalijos ištekliai. Gamtos išteklių naudojimas teisės referatas.

Aplinkos kursinis darbas. Įvadas. Aplinkosaugos teisės aktų apžvalga. Gamtos išteklių naudojimas ir apsauga. Svarbiausi teisės aktai, reglamentuojantys šių išteklių naudojimą ir apsaugą. Gamtos išteklių naudojimas ir apsauga es. Svarbiausi es teisės aktai, reglamentuojantys šių išteklių naudojimą ir apsaugą. Aplinkos oro ir vandens išteklių naudojimas ir apsauga lietuvoje, svarbiausi tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys šių išteklių naudojimą ir apsaugą lietuvoje. Gyvūnijos ir augalijos ištekliai, naudojimas ir apsauga lietuvoje. Svarbiausi tarptautinės teisės aktai reglamentuojantys šių išteklių naudojimą ir apsaugą. Atliekų tvarkymas lietuvoje. Svarbiausi teisės aktai, reglamentuojantys šių išteklių naudojimą ir apsaugą. Lietuvos respublikos teisės aktų sistema. Ekonominių ir administracinių priemonių naudojimas aplinkosaugoje lietuvoje. Mokesčiai už gamtos išteklius ir taršą. Svarbiausi teisės aktai, reglamentuojantys šių išteklių naudojimą ir apsaugą. Aplinkos ekonominio vertinimo metodai. Kaštų ir naudos analizė. Išmetamų teršiančių medžiagų į atmosferą iš mašinų su vidaus degimo varikliais ekonominis vertinimas. Pradiniai duomenys. Benzininių krovininių automobilių taršos skaičiavimas. Dyzelinių krovininių automobilių taršos skaičiavimas. Traktorių taršos skaičiavimas. Kompresorių taršos skaičiavimas. Mokesčių už taršą skaičiavimas. Skleidžiamo triukšmo slopinimo ekonominis vertinimas. Pradiniai duomenys. Sienelės inžinerinis skaičiavimas ir parinkimas. Ekonominis skaičiavimas. Išvados. Literatūra. Grafinė dalis.


Kadangi įstatymai turi aukščiausią juridinę galią, visi kiti teisės aktai priimami ir taikomi remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti.

Įstatymai įsigalioja tada, kai juos pasirašo Lietuvos Respublikos prezidentas ir jie paskelbiami „Valstybės žiniose" (jeigu pačiuose įstatymuose nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data).

Lietuvos Respublikos Konstitucija yra pagrindinis šalies įstatymas. Konstitucija yra aukščiausią juridinę galią turintis teisės aktas. Konstitucija yra pagrindinis dokumentas, kuriam negali prieštarauti visi kiti teisės aktai. Konstitucinės normos yra pagrindas kitoms teisės normoms (tarp jų – ir aplinkos apsaugos teisės) kurti.

Paprastieji Lietuvos įstatymai priimami remiantis Konstitucija, ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis, siekiant sukonkretinti, išplėtoti, įgyvendinti teisės aktuose suformuluotas teisines nuostatas, reikalavimus.

Poįstatyminiai aktai paprastai yra valdymo aktai, kuriais įgyvendinamos įstatymų normos (nuostatos, reikalavimai). Poįstatyminių aktų paskirtis yra sukonkretinti ir aiškinti įstatymų nuostatas, nurodyti įstatymų normų taikymo tvarką tam tikrose veiklos srityse ir konkrečiose situacijose.

Šie aktai klasifikuojami pagal juridinę galią (pagal juos priėmusių subjektų kompetenciją). Lietuvoje poįstatyminius aktus įgaliotos leisti Vyriausybė, ministerijos ir kitos šakinio valdymo institucijos, miestų (rajonų) savivaldos institucijos.

Ministro Pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos ministrių, departamentų vadovų įsakymai ir instrukcijos;

firmos veiklos ribos, tarp kurių išlaidos yra pastovios (Kvedarienė 1996).

Vis sunkiau tampa mus supantį pasaulį matuoti vienu matu, įvertinti vienu kriterijumi. Keliami tikslai yra daugialypiai ir prieštaringi: minimizuoti kaštus, maksimizuoti aplinkos kokybę, garantuoti visiems sąžiningą naudos dalį yra pagrindiniai daugelio projektų tikslai. Neigiamų išorinių poveikių svarba ekonomikos augimui ir teisingumo problemų vykstant ekonominei plėtrai kilimas atskleidė naudos ir kaštų analizės, kaip būdo spręsti skirtingų politikos tikslų prieštaringumus, ribotumus. Juk atliekant naudos ir kaštų analizę iš esmės atsižvelgiama į rinkos prioritetus: kainos nustatomos tiesiogiai ar netiesiogiai iš rinkos kainų ar įvertinamos remiantis individų pasirengimu mokėti (kontingento vertinimu). Pagrindinis politikos tikslas – maksimizuoti ekonominį veiksmingumą.

Todėl aplinkosaugos sprendimų procese turėtų būti taikoma daugiakriterė analizė ar vertinimas (angl. multi–criteria assessment), rodantys reliatyvią kriterijų svarbą sprendimus priimančiam asmeniui, kai derinami ekonominiai, aplinkosaugos, socialiniai, etiniai ir kt. kriterijai. Daugiakriteriais metodais sprendžiamos problemos, iškylančios dėl skirtingų sprendimus priimančių asmenų prioritetų. Šie metodai leidžia pasirinkti optimalų sprendimą kai jo kriterijai kartais vienas kitam prieštarauja, todėl taikomi, siekiant padėti politikams veiksmingai spręsti sudėtingą sprendimo priėmimo uždavinį situacijoje, kai kriterijai tokie prieštaringi, kad intuityvus sprendimas netenkina. Be to, šį metodą galima taikyti tada, kai suinteresuoti asmenys nesutaria dėl tam tikrų kriterijų svarbos, priimant sprendimą. Žinoma, daugiakriteriai metodai negarantuoja, kad bus priimtas visuotinai teisingas sprendimas, nes tokių sprendimų paprasčiausiai nebūna, bet jie padeda politikams susisteminti turimą informaciją, apsvarstyti sprendimų padarinius, išreikšti savo norus ir taip sumažina galimą nusivylimą priimtu sprendimu.

H. Voogdas pasiūlė daugiakriterio vertinimo metodiką, leidžiančią įvertinti objektą, apibūdinamą kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais, ir įrodė, kad skirtingais matavimo vienetais įvertintus rodiklius galima palyginti.

Taigi daugiakriteriai metodai yra bandymas vienu metu vertinti pagal keletą vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais dažnai susiduriame su skirtingų interesų grupėmis, skirtingais tikslais ir skirtingomis informacijos rūšimis. Tai paaiškina, kodėl daugiakriteriai vertinimo metodai priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais tampa vis populiaresni.

  • Aplinka Kursiniai darbai
  • 2013 m.
  • 26 puslapiai (5690 žodžių)
  • Universitetas
  • Aplinkos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 268 KB
  • Aplinkos išteklių naudojimas ir apsauga bei gamtos mokesčių taikymas
    10 - 1 balsai (-ų)
Aplinkos išteklių naudojimas ir apsauga bei gamtos mokesčių taikymas. (2013 m. Sausio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/aplinkos-istekliu-naudojimas-ir-apsauga-bei-gamtos-mokesciu-taikymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 07:15