Aplinkos monitoringas ir fizinė tarša


Technologine tarša. Triuksmo normavimas ir matavimas. Fizikine tarsa. Fizine technologine tarsa. Aplinkos monitoringas kursinis. Vibracijos mazinimo priemones. Fizinė – technologinė tarša. Triuksmo monitoringas lietuvoje. Aplinkos monitoringas darbas. Aplinkos monitoringas ir fizine tarsa spera\.

Aplinkos bakalauro darbas. Įvadas. Triukšmas, jo samprata. Poveikis žmogui. Poveikis žmogui. Triukšmo monitoringas lietuvoje ir es. Triukšmo normavimas ir matavimas. Automobilių transporto keliamo triukšmo mažinimo priemonės. Triukšmo slopinimo ekranai: jų konstrukcija, anudojamos medžiagos. Triukšmo sklaidos modeliavimo programos. Vibracija ir mažinimo priemonės. Vibracijos mažinimas. Jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai. Kompiuterio skleidžiami elektromagnetiniai laukai. Skaičiavimai. Išvados. Literatūra. Priedai.


Plečiantis gamybai, didėjant transporto srautams, sparčiai plėtojantis ryšio priemonėms, kurios naudoja elektroninius įrenginius ir galingus spinduliuojančius į aplinką elektromagnetinius laukus, taip pat keičiantis atmosferos sudėčiai ir kosminiam spinduliavimui žmones bei gyvūniją vis labiau veikia ne tik užterštas oras, vanduo ir maistas, bet ir techninių procesų pakenkta aplinka. Šiuos procesus ir jų poveikį galima pavadinti aplinkos fizine technologine tarša. Tai dėl gamybinių technologinių procesų atsiradęs aplinkos poveikis, kuris tiesiogiai nesisijęs su kenksmingų medžiagų išmetimu.

Didelę įtaką daro vibracija, labai kenkia akustinis triukšmas, radijo švyturių, televizijos bokštų, telefonų spinduliuojamos elektromagnetinės bangos, kurios daro didelę žalą žmonėms, todėl kiriant technologijas reikia mokėti numatyti dažnai tiesiogiai nepastebimą poveikį. Visi šie procesai vyksta pagal fizikos ir gamtos dėsnius. Juos žinodami galime kurti kontroliavimo priemones, kad galėtume išvengti arba bent iki minimumo sumažinti neigiamą poveikį.

Šio darbo tikslas nustatyti fizinės taršos mažinimo priemonių panaudojimo galimybes.

Triukšmą galima apibrėžti fizikiniu ir fiziologiniu požiūriais. Pirmuoju atveju – tai netvarkingi, skirtingo dažnio ir stiprio garsai. Antruoju atveju – tai garsai, kurie trukdo žmogui normaliai dirbti ir ilsėtis. Galima pasakyti ir taip, kad triukšmas yra „išgirsti“ svyravimai. Periodinių jėgų veikiamas virpantis kūnas ore sukelia aplinkos sutankėjimus ir praretėjimus, kurie keičia toje terpėje slėgį. Taip susidaro garso bangos, kurios, pasiekusios klausos organus, priverčia virpėti ausies būgnelį. Šiuos virpesius nervų sistema perduoda klausos centrams smegenyse.

Žmogus girdi garsus, kurių dažniai kinta nuo 16 iki 20 000 hz. Mažesnio dažnio nei 16 hz virpesiai vadinami infragarsu, didesnio dažnio nei 20 000 hz virpesius – ultragarsu. Infragarso ir ultragarso žmogus negirdi, bet jie veikia organizmą. Ausis geriausiai jaučia 800–4000 hz dažnio garsus.

Aplinkos monitoringas ir fizinė tarša. (2012 m. Vasario 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/aplinkos-monitoringas-ir-fizine-tarsa.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:39