Aplinkos problemos darnaus vystymosi eigoje


Aplinkos analizė.

Aplinkos problemos darnaus vystymosi eigoje. Svarbiausios vandenų taršos pasekmės. Vandens taršos mažinimo būdai. Dirvožemis , kraštovaizdis ir biologinė įvairovė. Žemės ūkis Ekologinių ūkių plėtra.


Oro teršalai gali būti grupuojami atsižvelgiant į jų šaltinį: teršalai iš stacionarių šaltinių, kurios į atmosferą išmeta pramonės įmonės ir energetikos sektorius; ir mobilūs teršalai, kuriuos išmeta transporto priemonės. Svarbiausi Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda pasižymi didžiausia transporto priemonių išmetamų teršalų koncentracija. Ir toliau sparčiai augant Lietuvos ekonomikai lengvųjų automobilių skaičius neišvengiamai didės, o tai didins ir oro taršą. Turimais duomenimis transporto sektoriaus išmetamų teršiančių medžiagų kiekis iki 2001 m. mažėjo ir palyginus su 1995 m. į orą pateko 42 proc. mažiau teršalų. Nuo 2002 teršalų emisija į orą pradėjo didėti, tačiau per anaizuojamus 2 metus transporto sektoriaus BVP išaugus 16,2%, patenkančių į orą teršiančių medžiagų kiekis padidėjo 8,3%, tai yra augo dvigubai lėčiau.

Tačiau oro teršalų kiekis išmetamas iš stacionarių šaltinų iki nukenksminimo ir valymo sumažėjo 88,5 proc., nuo 2245,8 tūkstančių tonų 2002 metais. Faktiškai išmestų į atmosferą teršalų kiekis (nepakankamai nukenksminti teršalai + nevalyti teršalai) po nukenksminimo ir valymo sumažėjo 75,6 proc., nuo 385,4 iki 94,2 tūkst. tonų per tą patį laikotarpį.

Nepaisant bendros pažangos mažinant išmetimus iš stacionarių šaltinių į atmosferą teršalus, nevalytų oro teršalų per pastaruosius 12 metų padaugėjo daugiau nei dvigubai, nuo 15,1 proc., iki 35,1 proc. „Mažeikių nafta“ yra didžiausias tokio didelio teršalų kiekio, dažniausia dujų ir skysčių pavidalo, šaltinis, todėl ir Telšių apskrities rodikliai pagal oro teršalų kiekį yra didžiausi. Bet „Mažeikių nafta“ jau įdiegė aplinkosaugos priemones, skirtas sumažinti oro teršalų išmetimą į atmosferą. Mažiausiai teršalų į atmosferą išmetama Tauragės apskrityje – 1,7 tūkst. tonų (1,8proc.).

Informacija apie Lietuvoje 1990-2000 metais išleidžiamų nuotėkų kiekį iki išvalymo sumažėjo 61,3 proc., nuo 446,1 iki 170,4 milijonų kubinių metrų. Panaši padėtis ir į paviršinius vandenis išleidžiamų nuotėkų atžvilgiu po išvalymo: nepakankamai išvalytų + nevalytų nuotėkų kiekis sumažėjo 61,3 proc., nuo 348,4 iki 134,9 milijonų kubinių metrų.

  • Aplinka Analizės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • Juozas
  • 5 puslapiai (1869 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos analizės
  • Microsoft Word 91 KB
  • Aplinkos problemos darnaus vystymosi eigoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Aplinkos problemos darnaus vystymosi eigoje. (2016 m. Lapkričio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/aplinkos-problemos-darnaus-vystymosi-eigoje.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 23 d. 15:21