Aplinkos rūgštėjimo poveikis gamtai ir žmogui


Aplinkos referatas. Įvadas. Oro tarša ir rūgštūs lietūs. Rūgštaus lietaus susidarymas. Istorija ir tendencijos. Oro teršalai. Poveikis aplinkai. Oro taršos poveikis žmogaus sveikatai. Priemonės padėsiančios sumažinti oro teršimą. Išvados. Literatūra. Priedai.


Naudojant minėtas priemones, galima sėkmingai kontroliuoti išmetamų dalelių kiekį. Tačiau gyventojų sveikatai didesnę grėsmę kelia kitų, šiuo metu nereguliaruojamų dalelių patekimas į aplinką, ir galimybė susijungus padidinti piktybinių navikų paplitimą.

- Namų ūkio išmetamų teršalų, tokių kaip anglies dalelių, kiekis gerokai sumažėjo ir nebeviršija leistinos normos. Tačiau yra kitas svarbus oro taršos šaltinis tai dujinės viryklės, kurios išskiria anglies monoksidus ir azoto dioksidus. Jų koncentraciją sumažinti galima įdiegus gerą ventiliacinę sistemą.

- Žemės ūkis labiausiai aplinką teršia amoniaku (NH3), tačiau šiuolaikinės galvijų auginimo technologijos bei gyvulių mažinimas mažina žemės ūkio daromą žalą aplinkai.

- Šiais laikais jau pradedamos tinkamai tvarkyti atliekos. Visokios atliekos yra rušiuojamos, ir tos, kurias galima yra perdirbamos, t.y., plastikas, stiklas, metalas. Taip pat įrengiami ir tvarkomi sąvartynai pagal Europos Sąjungos standartus. Šiuolaikinių atliekų deginimo krosnys išskiria dūmus, kurių sudėtis nekelia pavojaus žmonių sveikatai.

- Oro apsaugos priemonės yra technologinės, planavimo, sanitarinės – techninės ir įstatyminės. Technologinės – tai kenksmingų medžiagų keitimas nekkenksmingomis, teršalų filtravimas, žaliavų apvalymas nuo priemaišų bei degimo procesų racionalizavimas. Planavimo priemonės – tai miestų teritorijos zonavimas, miestų ir gyvenviečių apželdinimas bei tinkamas gyvenamųjų mikrorajonų planavimas. Labai svarbu, kad pramonės rajonuose gyventų kuo mažiau žmonių, o gamyklos būtų kuo toliau nuo gyvenamųjų namų.

- Pramonės įmonių atmosferos oro teršalus valyti naudojama daug skirtingų valymo įrenginių. Dulkėms sulaikyti naudojami mechaniniai gaudytuvai, filtrai bei drėgno valymo įrenginiai. Šiuo metu dažniausiai naudojami mechaniniai gaudytuvai, kurie ypač gerai išvalo stambias daleles.

- Įstatyminės priemonės taip pat yra labai svarbios, nes jos griežtai reglamentuoja teršalų patekimo į aplinką kiekius, bei didelius reikalavimus žaliavoms. Higienos tarnyba nustato įvairių cheminių medžiagų didžiausias leistinas koncentracijas atmosferos ore, kurios privalomos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į rūgštaus lietaus neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Manoma, kad toks lietus pažeidžia plaučius ir kvėpavimo sistemą, galima susirgti vėžiu.

Svarbiausi oro teršėjai, kurie išmeta į aplinką oksidus, ir iš kurių formuojasi rūgštūs lietūs, yra stacionarūs bei mobilūs oro teršėjai. Stacionarūs – tai energetikos ir pramonės įmonės, mobilūs – tai automobilių transportas.

Pažymėtina, kad oro taršą Lietuvoje daugiausiai lemia iš Vakarų Europos atkeliaujančios užteršto oro masės. Jų ,,indėlis“ sudaro 70-80 %, tačiau tai yra kur kas mažiau, nei prieš keletą metų.

Dabar jau įdiegiamos naujos oro apsaugos priemonės, padėsiančios geriau ir kokybiškiau išvalyti orą nuo išmetamų į aplinką, rūgščius lietus sudarančių, sieros ir azoto oksidų.

Sumažėjus teršiančių medžiagų kiekiui per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo ir kritulių rūgštingumas. Prieš 20 metų kritulių rūgštingumas Lietuvoje buvo apie 4,5 pH, o dabar – apie 5,1 pH. Per paskutinius 20 metų sieros ir azoto srautas Lietuvoje sumažėjo apie 3 kartus.

3. Ozolinčius R. Aplinkos ištekliai:oras, dirvožemis, vanduo. – Kaunas., 2005.

Čia pateikti duomenys apie skirtingų gamybos šakų į aplinkos orą išmetamų teršalų sudėtys, kurios labai skiriasi. Euros šalyse atliktos analizės duomenimis didžiausias aplinkos teršėjas sieros dvideginiu (SO2) buvo energetika:

  • Aplinka Referatai
  • 2015 m.
  • 13 puslapių (3125 žodžiai)
  • Kolegija
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 195 KB
  • Aplinkos rūgštėjimo poveikis gamtai ir žmogui
    10 - 4 balsai (-ų)
Aplinkos rūgštėjimo poveikis gamtai ir žmogui. (2015 m. Sausio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/aplinkos-rugstejimo-poveikis-gamtai-ir-zmogui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 02:00