Aplinkos veiksnių įtaka drėgmės mainams


Medžiagų mokslo referatas. Įvadas. Drėgmės transportavimas dengtoje medienoje. Aprašymas. Mediena ir dangų tipai. Bandiniai ir jų laikiklis. Rezultatai ir išvados. Hidroksilinių grupių įtaka medienos drėgmės kiekiui. Aprašymas. Metodai ir medžiagos. Tyrimo aptarimas. Išvados. Literatūra.


Iš pirmo paveikslėlio matome, kad šorėjos medienai didžiausią įtaką turi 100 µm ir 200 µm storio dangos alkidinė danga. Pusiausvyrasis drėgnis nusistovi jau ties 7%.

Antrame paveikslėlyje taip pat matome, kad alkidinė danga turi didžiausią įtaką medienos sorbcinėms savybėms. Pušies medienos pusiausvyrasis drėgnis yra ties 10%.

Trečiame paveikslėyje pavaizduotos kreivės parodo, kad acetliuota mediena su danga sumažina drėgmės sugertį iš aplinkos. Šiuo atveju išsiskiria akrilinė ir alkidinė dangos.

Ketvirtame paveikslėlyje matome, kad eglės medienai alkidinė ir akrilinė dangos daro panašią įtaką.

Iš atliktų tyrimų, galima teigti, kad dangos turi didelį poveikį, norint sumažint vandens įsigėrimą į medieną. Lietuvoje auganti mediena, pušis ir eglė, tam tinka labiausiai. Užtenka medieną padengti 100 µm danga, kad ženkliai pasikeistų medienos sorbcinės savybės.

Dažnai teigiama, kad pusiausvyrasis drėgnis (EMC) medienoje kontroliuoja turimas hidroksilo grupes, tačiau tai nebuvo įrodyta. Šiame tyrime, hidroksilo grupės buvo analizuojamos deuterio garų sorbcijos aparatu, ir buvo nustatyta, kad yra silpna koreliacija tarp EMC ir hidroksilo grupių. Todėl, yra manoma, kad pusiausvyrajam drėgniui įtaką daro ne tik hidroksilinės grupės, o yra ir kitas mechanizmas.

Šiam tyrimui buvo pasirinktos dvi kietmedžių rūšys – akacija (Acacia mangium) ir sesendok (Endospermum malaccense). Bandiniai buvo džiovinami 180, 200 ir 220 oC temperatūrose, vėliau paviršius buvo nušlifuojamas. Vandens sorbcijos izoterma nemodifikuotos ir modifikuoti medienos rūšių buvo analizuojama naudojant DGSA (Deuterio garų sorbcijos aparatu).

Tipinė izoterma, kaip pavyzdys, pateikta 1 paveiksle. Paveikslėlyje matome skirtingas sorbcijos izotermas neapdoroto ir termiškai modifikuoto (220 °C, 3 h) akacijos medžio. Nustatyta, kad modifikuotos medienos izoterma rodo, jog pusiausvyrasis drėgnis daug mažesnis už natūralios medienos.

Hidroksilo grupių prieinamumas buvo analizuojami DGSA (Deuterio garų sorbcijos aparatu). DGSA rezervuaras buvo pripildytas D2O (sunkusis vanduo arba deuterio oksidas) ir šiek tiek dejonizuotu (distiliuotu) vandeniu.

Aplinkos veiksnių įtaka drėgmės mainams. (2013 m. Gruodžio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/aplinkos-veiksniu-itaka-dregmes-mainams.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:37