Aplinkosaugos pagrindai


Aplinkos namų darbas.

Atmosferos taršos šaltiniai Antropogeninės kilmės taršos šaltiniai Natūralios kilmės taršos šaltiniai Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra. Pagrindiniai atmosferos oro teršalai yra skirstomi į 5 grupes. Pavojingiausios medžiagų klases. Teršalai skirstomi į mechaninius ir cheminius. Oro tarša . Mechaniniai teršalai. Dlkės susidaro KD. Degimo procesas . Dalelės pagal fizines ir chemines savybes gali skirtis. Pagal dydį skirstomos į grupes ir matuojamos µg ³. Pagal dispersiškumą. Poveikis žmogaus sveikatai. KD nusėdus ant augalų paviršiaus. Mažinimo būdai. Kas 5 minutes. Buityje susidarančių atliekų rūšiuojamasis surinkimas. Mechaninis rūšiavimas. Proceso tikslas. Atskirti vertingas antrines žaliavas , bioskaidžią frakciją ir netinkamas atliekas. Tausojantis vartojimas. 900 metų. Atsinaujijnatys gamtos ištekliai atsinaujinantys energijos ištekliai aei. Saulės energija. Saul ÷ yra pats galingiausias atsinaujinančios energijos šaltinis Žem ÷ je VĖJO ENERGIJA. ÷ jo energija yra greičiausiai augantis energijos šaltinis pasaulyje GEOTERMINĖ ENERGIJA. Vulkanai ir geizeriai yra geotermin ÷ s energijos pavyzdžiai. Klimato kaita klimato kaita. Šiltnamio efektą. Anglies dioksidas skatina klimato kaita. Rūgštūs lietūs.


Cheminiai teršalai susidaro degant medžiagoms, mechaniniai – vykdant apdirbamosios pramonės, statybos ir kt. ūkines veiklas

Taršos šaltinis – vieta, ar veiksmas, dėl kurio į atmosferą išmetami teršalai.

Taršos šaltinius galima skirstyti į tropogeniniu (susijusius su žmogaus veikla) ir natūralius

Mechaniniai teršalai – tai kietosiomis arba skystosiomis dalelėmis užterštas oras arba technologinės dulkės.

Dlkės susidaro (KD) :-smulkinant;-sijojant;-gabenant biriąsias medžiagas;-šlifuojant;-poliruojant metalus ir t.t-žvyrkeliuose

Dalelės pagal fizines ir chemines savybes gali skirtis:dydžiu;-forma;-svoriu;-degumu;-kietumu;-sprogumu;-autoheziškumu;-absorbcija.

Kietųjų dalelių klasifikavimas pagal dispersiškumą:1. Labai stambios (daugiau nei 40 µm) 2. Stambios (nuo 20 iki 40 µm) 3. Vidutinės (nuo 10 iki 20 µm)

4. Smulkios (nuo 5 iki 10 µm) 5. Labai smulkios (iki 5 µm)

KD nusėdus ant augalų paviršiaus, papūtus vėjui ar nuplovus lietui, jos sėda ant dirvos paviršiaus, o likusioji dalis per lapų žioteles ar epidermio ląsteles skverbiasi į lapų ar stiebų audinius. Nusėdusios ant lapų paviršiaus KD blokuoja šviesos patekimą į lapus ir mažina fotosintezės intensyvumą, be to, gali užkimšti žioteles ir riboti lapų augimą. Toksiškos KD augalams gali tapti nuodingos.

MAŽINIMO BŪDAI- sodinti naujus medzius, vazineti dviraciu ar vaikscioti peskomis kad nereiktu vaziuoti masina, nieko nedeginti, jokiu medziagu, naudoti ssaules, vejo kolektorius bei taupyti elektra, kompaktines lemputes, naudojant , deti filtrus ant kaminu.

antrinės žaliavos, įskaitant pakuotes ir pakuočių atliekas;

TAUSOJANTIS vartojimas- viena is siuolaikinio gyvenimo tendenciju. Vrtotojas vis labiau ima rupintis tiek aplinka, tiek savo sveikata. Darnus vystymasis siekia suderinti dinamiska ekonomika su socialiniu vystymusi, suteikianciu visiems lygias galimybes ir tuo paciu atsieiti ekonomiko augima nuo poveikio aplinkai. Prekiu ir paslaugu naudojimas, atitinkantis pagrindinius poreikius ir teikiantis geresne gyvenimo kokybe, mazinan gamtiniu istekliu ir pavojingu medziagu naudojima, minimizuojant atliekas ir tersalus per visa buvio cikla taip, kad nekiltu pavojaus ateities kartu poreikiams.

  • Aplinka Namų darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 4 puslapiai (1668 žodžiai)
  • Aplinkos namų darbai
  • Microsoft Word 17 KB
  • Aplinkosaugos pagrindai
    10 - 4 balsai (-ų)
Aplinkosaugos pagrindai. (2016 m. Gegužės 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/aplinkosaugos-pagrindai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 08:07