Aplinkotyra


Zmoniu populiacijos gausejimo priezastys. Kuo skiriasi misku nykimas stiprios ir silpnos ekonomikos salyse. Žmonių populiacijos gausėjimas. Aplinkotyros referatai. Aplinkotyros referatas. Populiacijos gausejimo priezastys. Aplinkotyros pavyzdziai. Klimato itaka augalams ir gyvunams ivadas. Stiprios ir silpnos ekonomikos šalių žmonių populiacijos. Mišku kirtimu priezastis silpnose salise.

Aplinkos referatas. Įvadas. Žmonių veikla, naikinanti ir kenkianti augalijai. Šiuolaikinio žmogaus populiacijos gausėjimas. Taršos šaltiniai kaip žmogaus veiklos rezultatas. Viena iš priežasčių, spartinančių laukinių gyvūnų ir augalų nykimą, yra prekyba jais. Klimato pokyčiai. Pesticidai. Chemikalai. Pelkių nusausinimas. Miškų kirtimas. Neatsakingi žmonės. Lietuvos raudonosios knygos duomenys. Kaip išsaugoti nykstančius augalus? Išvados.


Žmogus – protingiausias gyvūnas žemėje. Šituo teiginiu, manyčiau, niekas nesuabejotų. Bet tada kyla klausimas: kodėl būdamas toks protingas, žmogus sugebėjo pridaryti tiek daug žalos gamtai? Juk kenkdamas gamtai, žmogus kasa duobę ir sau. O jei pagalvotume apie gyvūnus, augalus ir apskritai gyvąją gamtą. Kokią žalą dėl žmogaus kaltės patyrė jie? Kiek gyvūnų ir augalų jau šiandien yra įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą? Kiek dar teks jų įrašyti ateityje? Ar kada nors kas nors susimastėme, kad toje pačioje raudonojoje knygoje gali atsidurti ir pats žmogus? Jei ne, tai jau pats laikas susimąstyti, nes rytoj jau gali būti per vėlu.

šiandien grėsmė yra iškilusi visiems gyviems padarms, bet įdomu ties kuria išlikimo riba yra augalai. Juk augalai tai deguonies gamintojai. O be deguonies gyvybė žemėje neegzistuotų. Manau, labai įdomu kokią žalą žmogus ir jo veikla padarė augalams. Įdomu ir tai ar dar galime išgelbėti augalus nuo raudonosios knygos.

Jei pradėtume žvelgti į tai, ką žmogus padarė gamtai savo egzistavimo laikotarpiu, suprastume, kad prie ko žmogus prisiliečia – viską griauna. Nes jau nuo pat gilios senovės žmogus naikino augalus negrįžtamai. Įvaldęs lydiminę žemdirbystę žmogus išnaikino tūkstančius miškų, o kartu su jais dar daugiau augalų. Statydamas namus ir kurdamas sėslias kaimo bendruomenes žmogus taip pat pakenkė gyvajai gamtai. Bet tikriausiai jei vardintumė visą žmogaus veiklą nuo senų senovės iki dabar, kuri buvo kenksminga augalijai, tikriausiai neužtektų jėgų ir turimų lapų. Tad manau, kad reikia nežiūrėti į praeitį, o tiesiog apžvelgti dabartinę žmogaus veiklą, kuri vis nuo 1650 metų sparčiai plėtojosi mokslas, technologijos ir pramonė. Šių veiksnių įtakojama žmonių populiacija kasmet padidėja apie 200000 žmonių. Po 17-ame amžiuje įvykusio pramoninio perversmo populiacija ėmė gausėti ypač sparčiai - eksponentiškai. Žmonių populiacijos gausėjimo priežastys: didelis gimstamumas silpnos ekonomikos šalyse; mažesnis suaugusiųjų ir vaikų mirtingumas dėl medicinos laimėjimų (vakcinų naudojimas, sanitarinių įrenginių diegimas); žemdirbystės ir gyvulininkystės plėtotė padidino maisto išteklius; pagerėjus mitybai, žmogus tapo atsparesnis ligoms; klimato poveikis žmonių populiacijai yra sumažėjęs, žmonės gali gyventi net atšiauriomis sąlygomis. Populiacija silpnos ekonomikos šalyse yra gausesnė negu stiprios ekonomikos šalyse, bet pastarosiose susidaro daugiau kenksmingų atliekų, nes ten daugiau suvartojama popieriaus, metalo, kuro.

  • Aplinka Referatai
  • 2011 m.
  • 6 puslapiai (1338 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 12 KB
  • Aplinkotyra
    8 - 1 balsai (-ų)
Aplinkotyra. (2011 m. Balandžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/aplinkotyra.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 07:14