Aplinkotyros konspektas


Aplinkos konspektas. Aplinkotyros konspektas. Pagrindiniai oro teršalai ir jų kitimas atmosferoje. Anglies oksidai. Kritulių rūgštingumas. Ozonas. Pažeminio ozonas. Aplinkos oro tarša kietosiomis dalelės. Aerozoliai. LOJ (lakieji organiniai junginiai). Benzenas. Toluenas. Etilbenzenas. Ksilenas. Oro monitoringas. Oro monitoringo tikslas. Aplinkos oro kokybės tyrimai pasyviais sorbentais. Vandens kokybes rodikliai. Vandens fizikinės savybės. Temperatūra. Kvapas. Kvapo nustatymas. Skaidrumas. Vizualinis nuotekų spalvos nustatymas. Spalvos nustatymas, lyginant su dirbtine standartine skale. Bendra vandenyje esančių medžiagų koncentracija. Vandenyje ištirpusios medžiagos arba sausoji liekana. Vandenyje ištirpusios dujos. Deguonis. Deguonies tirpumo distiliuotame vandenyje priklausomybė nuo temperatūros. Anglies dioksidas. Sieros vandenilis (vandenilio sulfidas). Pagrindiniai vandens jonai. Maistingosios (biogeninės )medžiagos. Azoto junginiai. Karbamidas. Azoto junginių apykaita. Fosforo junginiai. Vandenilio rodiklis (pH). Organinės medžiagos vandenyje. Biocheminio deguonies suvartojimo nustatymas. Cianidai. Sintetinės paviršiaus aktyviosios medžiagos ( detergentai, SPAM). Nejonogeninės veikliosios paviršiaus medžiagos. SPAM poveikis aplinkoje. Nafta ir jos produktai. Naftos ir jos produktų savybės. Naftos produktų toksinės savybės. Naftos teršalų patekimas į aplinką. Naftos taršos poveikis gyviems organizmams. Naftos teršalų valymas iš aplinkos. Vandens telkinių ekologinės būklės vertinimas. Nuotekų kokybės vertinimas.


Atmosferos oras yra sudarytas iš tokių medžiagų: deguonies( O2) apie 21%, azoto( N2) apie 78%, anglies dioksido(CO2) apie 0,03%, vandenilio(H2) apie 0,01%, inertinių dujų (argono(Ar), neono(Ne), helio( He), kriptono( Kr), ksenono( Xe)), kurios sudaro mažiau kaip 0,001%. Taip pat atmosferos ore yra vandens garų. Visos kitos medžiagos, patenkančios į atmosferos orą yra jo teršalai. Teršiančios medžiagos gali patekti iš gamtinių procesų, vykstančių vandenyje, dirvožemyje netgi pačiame ore ir teršalai išskiriami į orą vykdant žmogaus veiklą, todėl oro teršalus sąlyginai galima pavadinti antropogeniniais ir gamtiniais.

Žmogus savo veikloje tiesiogiai išskiria į orą įvairius teršalus pro orlaides, langus, kaminus. Tačiau daugiausia teršiančių medžiagų patenka deginant kurą. Kuras deginamas krosnyse ir įvairių rūšių transporte. Daugiausia teršiančių medžiagų išskiria deginama akmens anglis, nafta, mažiau gamtinės dujos, mediena. Deginant įvairių rūšių kurą, į orą patenka tokie teršalai: CO, CO2, NOx( azoto oksidai), SO2, LOJ (lakūs organiniai junginiai)- tai įvairūs sotūs ir nesotūs angliavandeniliai( jie kartais dar žymimi CxHy), chlor-florangliavandeniliai, taip pat išmetamos kietos, nesudegusios dalelės, sudarančios suodžius( C) ir pelenai( oksidai, druskos).

Daug teršiančių medžiagų į orą patenka puvimo procesų metu. Pūvant augalinėms ir gyvūninėms liekanoms į orą išskiriami: metano dujos(CH4), amoniakas(NH3), anglies monoksidas(CO), anglies dioksidas(CO2), sieros vandenilis(H2S). Vykstant vulkanų išsiveržimams, į atmosferos orą patenka daug dulkių, kurios sudarytos iš įvairių neorganinių medžiagų (oksidų, druskų). Žaibo išlydžiams vykstant ore vyksta įvairios cheminės reakcijos, bet jų metu daugiausiai susidaro ozono( O3).

Sieros junginiai. Pagrindinis oro teršalas yra SO2. Tai bes palvės, aštraus kvapo, nuodingos dujos. Labai daug SO2 išsiskiria degant sieringai akmens angliai, mazutui. Aukštoje temperatūroje kuro sieros priemaiša liepsnoje prisijungia deguonį:

Atmosferos ore SO2 išbūna ilgiau, o SO3 yra labai nepatvarus ir lengvai jungiasi su vandens garais į sieros rūgštį. Atmosferos ore susidaro dvi sieros rūgštys: sulfitinė ir sulfatinė:

Pagal reakcijas matome, kad sieros teršalai lemia rūgščių susidarymą ore ir tuo pačiu rūgščių kritulių susidarymą. Daugiausia SO2 į atmosferos orą išmeta pramonės įmonės, katilinės naudojančios kaip kurą akmens anglį. Ypač daug akmens anglies sunaudoja metalo perdirbimo įmonės. Tačiau tokių mūsų šalyje beveik nėra. Mūsų pramonės įmonės, katilinės dabar dažniausiai naudoja gamtines dujas, mazutą, rečiau medieną, todėl tarša SO2 dujomis nėra didelė. Per paskutinį dešimtmetį tarša SO2 dujoms sparčiai mažėjo dėl ekonominio nuosmukio.

Vykstant organinių medžiagų puvimui dirvoje, vandenyje, nuotekose, į aplinką išskiriamos sieros vandenilio(H2S)dujos. Tai supuvusio kiaušinio kvapo, bespalvės, labai nuodingos dujos. Jos įeina į kanalizacinių dujų sudėtį (CH4+ H2S). Sieros vandenilis daugiausiai išsiskiria, kai organinės medžiagos pūva bedeguonėje aplinkoje. Norint sumažinti H2S išsiskyrimą valant nuotėkas, jos yra aeruojamos oru. Oro deguonis jungiasi su H2S dujomis ir išsiskiria gelsvos sieros nuosėdos:

NO dujos didžiausiais kiekiais išmetamos pro kaminus. Kai išmetamoje teršalų srovėje pradeda maišytis oras, vyksta NO oksidacijos reakcija: NO+ O2( NO2 ( rudos spalvos)

NO2 yra rudos spalvos, labai nuodingos ir patvarios dujos. Tuo tarpu NO- nepatvarios, lengvai oksiduojasi. Daug azoto oksidų susidaro degant kurui mašinų varikliuose, žymiai mažiau jų susidaro degant akmens angliai ar gamtinėms dujoms. Azoto oksidai labai aktyviai dalyvauja atmosferos ore vykstančiose fotocheminėse reakcijose.

  • Aplinka Konspektai
  • 2014 m.
  • 33 puslapiai (16456 žodžiai)
  • Aplinkos konspektai
  • Microsoft Word 2199 KB
  • Aplinkotyros konspektas
    10 - 4 balsai (-ų)
Aplinkotyros konspektas. (2014 m. Vasario 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/aplinkotyros-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:16