Apmokestinamasis pelnas, jo apskaičiavimo tvarka, apskaitos dokumentų rekvizitai ir neapmokestinamosios pajamos Lietuvoje ir Suomijoje


Finansų kursinis darbas. Įvadas. Lietuvos Respublikos pelno mokestis. Apmokestinamasis pelnas, jo apskaičiavimo tvarka. Mokesčio lengvatos ir kiti apmokestinimo ypatumai. Apskaitos dokumentų rekvizitai. Neapmokestinamos pajamos. Suomijos pelno mokestis. Pelno mokesčio analizė ir panaudojimas Lietuvos biudžete. Išvados. Literatūros sąrašas.


Valstybės mokesčių sistemą sudaro daugiau nei 24 mokesčiai ir įmokos. Vienas iš tų mokesčių yra Pelno mokestis, kuris įskaitomas į valstybės biudžetą. Pelno mokestis palyginus su kitais mokesčiais yra sudėtingas, tad šiuo darbu šį mokestį analizuosiu išsamiau, bei palyginsiu su Suomijos pelno mokesčiu.

Pelno mokestis valstybei atneša nemaža naudą, todėl būtina žinoti pelno mokesčio esmę ir reikšmę valstybės mokestinėms pajamoms. Be to kiekvienas pelno mokesčio mokėtojas turėtų mokėti apskaičiuoti pelno mokestį, kaip jį sumokėti, kokios yra taikomos lengvatos ir pan.

Darbo tikslas - apibūdinti pelno mokestį Lietuvoje, palyginti jį su analogišku Suomijos mokesčiu, bei nustatyti pelno mokesčio panaudojimą Lietuvos biudžete.

Pateikti pelno mokesčio analizę ir panaudojimas Lietuvos biudžete.

Pelno mokestis yra sudėtingas, reikalaujantis darbo ir laiko sąnaudų. Mokslininkai nagrinėję pelno mokesčio problemas (Bružauskas, Stončiuvienė, 2012; Lakis, 2009; Rudytė, Šakalauskienė. Lukšienė, 2009; Lakis, 2011) nusakė tokias pagrindines mokesčio ydas :

pelno mokestis iškreipia laisvosios konkurencijos sąlygas, nes valdžios institucijos subjektyviai reguliuoja mokesčio dydį, kad padidintų valstybės biudžeto įplaukas;

iš dalies pažeidžia vienkartinio apmokestinimo principą, nes jis taikomas kartu su PVM – pagrindiniu pajamų mokesčiu ;

 Lietuvos Respublikoje nėra taip, kad būtų taikomas vienas pelno mokesčio tarifas. Tarifai parenkami atsižvelgiant į šio mokesčio subjektą ir apmokestinimą objektą. 15 proc. mokesčio tarifu apmokestinama: 

deklaraciją apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotas bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį;

nuo gautų ir išmokėtų dividendų apskaičiuota ir sumokėtą pelno mokesčio deklaraciją.

Vykdant dokumentų apskaitą privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:

Šis mokestis dar vadinamas valstybiniu pajamų arba korporaciniu, mokesčiu. Šiuo mokesčiu apmokestinamos visos įmonės pajamos, taip pat ir kapitalo prieaugis. Korporacinio mokesčio tarifas yra 28 procentai. Paskirstyto ar nepaskirstyto apmokestinamojo pelno. Apmokestinamasis pelnas nustatomas pagal pasaulinėje praktikoje priimtus metodus, t.y. iš pajamų atimamos amortizacijos, veiklos ir kitos įstatymų leidžiamos sąnaudos. Pelnas, gautas realizavus kapitalą, apskaičiuojamas, iš jo pardavimo kainos atėmus faktišką savikainą, ir apmokestinamas kaip ir kitos pajamos. Be to, neapmokestinamos darbdavių išmokamos sumos draudimui, socialiniams fondams - atitinkamai 23 ir nuo 4 iki 6,5 proc. Nuostoliai gali būti padengiami per 10 metų, bet negalima jų apskaityti „atgaline“ data. Dividendai, gauti iš suomių kompanijų, apmokestinami, tik gali būti taikomas avansinis mokėjimas per ataskaitinius metus. Pasibaigus ataskaitiniams metams, šio mokesčio nepriemoka biudžetui gali būti padengiama dviem mokėjimais.

Suomijoje juridinių asmenų mokami svarbiausi tiesioginiai mokesčiai yra valstybės renkamas pelno mokestis, savivaldybių renkamas pelno mokestis ir grynojo turto mokestis.

Įmonės turi mokėti šį mokestį nuo viso pelno, gauto Suomijoje, ir užsienyje. Įmonės nerezidentės mokestį moka nuo pelno, gauto Suomijoje. Įmonė laikoma rezidente, jeigu ji įregistruota Suomijoje. Pajamos iš nekilnojamojo turto ir kapitalo prieaugis paprastai apmokestinami kaip ir kitos įmonės pajamos. Grynasis pelnas apmokestinamas 26 proc. mokesčiu. Lengvatos: iki 50% reprezentacinių išlaidų neapmokestinama. Dividendai, kuriuos gauna Suomijos įmonė iš užsienio įmonės, paprastai nėra apmokestinami.

Viešai listinguojamos bendrovės dividendų mokesčio tarifas yra 19,6% dėl 30% mokesčių kreditą dividendus iš bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus. Mokesčio kreditą už dividendus iš bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, skiriasi priklausomai nuo pelno mokesčio moka pačios įmonės ir įmonės nuosavo kapitalo. Dalis dividendų gali būti apmokestinamos kaip uždirbtos pajamos, jei ne biržos prekybos sąrašuose esančios bendrovės akcijų nepakanka.

Pelno mokesčio tarifas yra 26%. Pelno mokesčio buvo pilnai kredituojamas į dividendų mokesčio iki 2004 m., bet todėl, kad ES neutralumo reikalavimų, leidžiama mokesčių kreditai už dividendus yra sudėtingesnis.

Tiek Lietuvoje, tiek Suomijoje šiuo mokesčiu apmokestinama visos įmonės pajamos, taip pat ir kapitalo prieaugis.

Kaip ir Lietuvoje taip ir Suomijoje kai kuriems šio mokesčio mokėtojams yra taikomos lengvatos.

Abiejose šalyse skirtingais atvejais taikomi skirtingi pelno mokesčio tarifai.

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 21 puslapis (4767 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 357 KB
  • Apmokestinamasis pelnas, jo apskaičiavimo tvarka, apskaitos dokumentų rekvizitai ir neapmokestinamosios pajamos Lietuvoje ir Suomijoje
    10 - 10 balsai (-ų)
Apmokestinamasis pelnas, jo apskaičiavimo tvarka, apskaitos dokumentų rekvizitai ir neapmokestinamosios pajamos Lietuvoje ir Suomijoje. (2015 m. Kovo 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/apmokestinamasis-pelnas-jo-apskaiciavimo-tvarka-apskaitos-dokumentu-rekvizitai-ir-neapmokestinamosios-pajamos-lietuvoje-ir-suomijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:23