Apranga analizė


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Vertikalioji ir horizontalioji analizė pelno (nuostolio) ataskaitos dinamikos (horizontalioji) analizė. Balanso dinamikos (horizontalioji) analizė. Pelno (nuostolio) ataskaitos struktūros (vertikalioji) analizė. Balanso struktūros (vertikalioji) analizė. Abp „apranga“ finansinių santykinių rodiklių analizė. Pelningumo rodikliai. Likvidumo rodikliai. Turto valdymo efektyvumo rodikliai. Struktūriniai rodikliai. Rinkos vertės rodikliai. Finansinų santykinių rodiklių apskaičiavimas.


„Aprangos“ grupė – mažmeninės prekybos lyderė Baltijos šalyse. Įmonė plėtoja penkių skirtingų tipų parduotuvių tinklus ar atskiras parduotuves, o visą APB „Apranga“ grupę sudaro kartu dar ir 15 dukterinių įmonių. Kadangi APB „Apranga“ yra viena iš stambiausių mažmeninės prekybos įmonių Lietuvoje, mes nusprendėme išanalizuoti šią įmone. Mes siekiame atsakyti į klausimus: Kokia finansinė padėtis buvo 2008-2010 metais, ištirti koks buvo pelnas ar nuostolis, apskaičiuoti pelningumo, turto valdymo, likvidavimo, struktūrinius bei rinkos vertės rodiklius. Analizuojant buvo taikytas..... metodas

Grynasis pelningumas) parodo, kiek procentų (arba litų) grynojo pelno uždirba vienas pardavimo pajamų litas, t.y. jis parodo įmonės veiklos efektyvumą. Kuo mažesnis pelningumas, tuo didesnių pardavimo pajamų reikia, siekiant uždirbti tą patį pelną. Didesnė rodiklio reikšmė rodo geresnę visų įmonės sąnaudų kontrolę. Rodiklis mažiau 10 gali būti laikomas problematišku, o žemiau 5 - blogu. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį įmonės pelningumą. Remiantis aukščiau esančiu pelningumo rodiklių palyginamu grafiku „Aprangos“ grynojo pelningumo rodikliai buvo blogi. 2008 metais jis siekė tik 3%, kuomet gera mažiausia šio rodiklio reikšmė yra 5%. Tokį žemą rodiklį 2008 metais nulėmė tai, jog apyvartos augimo tempai buvo mažesni nei tinklo plėtros tempai 2007 – 2008 metais, kas nulėmė prekybos efektyvumo sumažėjimą, taip pat dėl išaugusių tinklo nuomos kaštų, bei dėl sparčiai padidėjusių darbuotojų atlyginimų 2007 metų pabaigoje, kuomet išlaidos darbo užmokesčiui padidėjo daugiau, nei padidėjo grupės pajamos. 2009 metais šis rodiklis įgyja neigiamą reikšmę (-5%), bet dėl ko taip atsitiko negalima pasakyti, nes nėra jokių duomenų. 2010 metais grynasis pelningumas per trejus metus buvo geriausias ir siekė 4,4%. Tačiau šis rodiklis nėra idealus, nors „Aprangos“ grupė 2010 metais veikė efektyviausiai. Rodiklio pagerėjimui įtakos galėjo turėti ekonominės sąlygos - ekonomikai augant augo ir rodiklis.

Kritinio likvidumo koeficientas dar vadinamas skubaus padengimo koeficientu, parodo įmonės sugebėjimą greitai (skubiai) realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus, tam iš trumpalaikio turto yra atimamos atsargos kaip mažai likvidus turtas. Jis yra griežtesnis įmonės likvidumo lygio įvertinimas, nes apskaičiuojant šį rodiklį daroma prielaida, kad atsargos nėra likvidžios. Praktikoje kritinio likvidumo koeficientas svyruoja apie 1. Žemesnė nei 0,5 reikšmė laikoma nepatenkinama, o tarp 1,0 ir 1,5 normali. Kritinio likvidumo koeficientas per trejus metus „Aprangos“ grupėje buvo pastovus: 2008 metais buvęs kritiniu (0,13), 2009 metais dar sumažėjo iki 0,12. 2010 metais jis padidėjo iki 0,27, tačiau vis vien išliko nepatenkinamas. O tai reiškia, kad per visus trejus metus „Aprangos“ grupė nebuvo saugi ir galėjo susidurti su trumpalaikio likvidumo problemomis (grupė nesugebėjo įvykdyti trumpalaikių įsipareigojimų iš mobiliausio (galimo greitai paversti pinigais) turto). Galima daryti prielaidą, kad „Aprangos“ grupė nesugebėjo laiku sumokėti tiekėjams, darbuotojams.

Apranga analizė. (2012 m. Gruodžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/apranga-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 13:50