Apsauga nuo žalingo mikroorganizmų poveikio


Biologijos konspektas. Apsauga nuo žalingo mikroorganizmų poveikio. Skiepai. Skiepijimas – tai ligos sukėlėjų ar jų antigenų suleidimas į organizmą (arba nurijimas), nesukeliant susirgimo. Antikūno ir antigeno sąveika. Į žmogaus organizmą patekus antigenams, B limfocitai specifiškai juos atpažįsta ir pradeda gaminti antikūnus. Imuniteto rūšys. Imunitetas – tai žmogaus organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo to, kas jam yra genetiškai svetima, pavyzdžiui, bakterijų, virus. Imuniteto susidarymas. Imunitetas – tai žmogaus organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo to, kas jam yra genetiškai svetima, pavyzdžiui, bakterijų, virus. Antibiotikai. Antibiotikai yra mikroorganizmų (daugiausia bakterijų ir grybų) gaminamos cheminės medžiagos, kurių maža koncentracija gali u. Antibiotikų veikimo principas ir bakterijų atsparumas antibiotikams. Antibiotikų veikimo principas Antibiotikai – tai vaistai, kurie naikina bakterijas ar stabdo jų augimą ir taip gydo užkrečia. Viruso sandara. Virusai – tai specifiniai viduląsteliniai parazitai, galintys parazituoti tik tam tikrose ląstelėse. ŽIV dauginimasis. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) gyvena tik žmogaus organizmo ląstelėse. ŽIV plitimas ŽIV randamas žmogaus kraujyje, spermoje, makšties išskyrose, motinos piene, taip pat seilėse ir šlapime. Natūrali organizmo gynyba Daugumai mikroorganizmų sunku patekti į žmogaus kūną, nes veikia natūrali organizmo gynybos sistema. Neužkrečiamosios ligos ir jų atsiradimo priežastys. Neužkrečiamosiomis ligomis vadinamos tokios ligos, kurių nesukelia patogenai. Užkrečiamosios ligos, jų atsiradimo priežastys. Užkrečiamoji liga – tai organizmo veiklos sutrikimas, kurį sukelia patogenai.


Skiepijimas – tai ligos sukėlėjų ar jų antigenų suleidimas į organizmą (arba nurijimas), nesukeliant susirgimo. Skiepų sulei...

Skiepas (vakcina) reikalingas imuninei sistemai paskatinti, kad pasigamintų antikūnų, būtų įsimintas antigenas, bet nebūtų sukeltas uždegimas.

Skiepams naudojami mikroorganizmai skiriasi nuo žmogaus organizme esančių mikroorganizmų. Imuninė sistema jų neatpažįsta ir sukelia imuninį atsaką, taip pat sukuria imunitetą, tai yra atsparumą sukėlėjui. Šis imunitetas yra aktyvusis. Makrofagai (tai fagocitų rūšis), dalyvaujantys imuniteto susidaryme, atpažįsta antigeną ir jį fagocituoja. Antigeno dariniai lieka ant makrofago membranos. Makrofagai pristato antigeną B limfocitams. Šie pradeda dalytis į dviejų tipų ląsteles: atminties ląsteles ir antikūnus gaminančias ląsteles. Atminties ląstelės – tai grupė ląstelių, kurios antrą kartą patekus tam pačiam antigenui laiku pradės gaminti antikūnus ir gamins jų tiek, kad įveiktų patogeną ir jis nesukeltų ligos. Kito tipo ląstelės gamins tokius antikūnus, kurie gebės susijungti su tam tikru antigenu ir jį neutralizuoti. Paskiepijus pirmą kartą, sužadinama pirminė imuninė reakcija. Maždaug po 1–2 savaičių pasigamina antikūnų ir paskiepytieji įgyja apsaugą, bet ji yra trumpalaikė. Paskiepijus pakartotinai įgyjama ir imuninė atmintis. Tada organizmo apsauga išlieka ilgam net ir suirus antikūnams, nes kraujyje yra atminties ląstelių.

iš negyvų mikroorganizmų (todėl žuvęs patogenas nesukelia ligos, bet antigenus atpažinę B ir T limfocitai pradeda imuninį atsaką);

iš gyvų patogenų (tačiau patogenas yra susilpnintas, kad negalėtų sukelti ligos, o tik imuninę reakciją);

iš pakeistų toksinų (tokiems skiepams naudojamos bakterijų išskiriamos nuodingosios medžiagos, jos skatina gamintis antikūnus, todėl nerizikuojama, kad patogenas sukels ligą).

Skiepai neturi sukelti daug nepageidaujamų veiksnių, tačiau kartais nepavyksta to išvengti. Yra sukeliami vietiniai uždegimai, bet jie nesunkūs, kur kas lengvesni negu ligos, nuo kurių skiepijama.

Lietuvoje vaikai profilaktiškai skiepijami nuo dvylikos pavojingiausių infekcinių ligų. Skiepijama įvairiomis vakcinomis, dalis jų kompleksinės, tai yra nuo kelių ligų. Pavyzdžiui, MMR vakcina sukuria imunitetą tymams, raudonukei ir kiaulytei. Ankščiau Lietuvoje nuo infekcinių ligų mirdavo tūkstančiai žmonių, daugiausia vaikų. Maždaug prieš 50 metų pradėjus masiškai skiepyti vaikus, sergamumas ir mirtingumas ėmė mažėti. Dabar kai kurių ligų atvejai labai reti, o poliomielito visai neužfiksuojama. Bet tai nereiškia, kad galima nesiskiepyti, nes ligos sukėlėjai plinta ir kitose šalyse, tad keliaujantys žmonės gali jų parsivežti. Dėl to liga gali vėl pratrūkti, nes populiacija, kurioje yra daug neskiepytų individų, – puiki terpė plisti patogeniniams organizmams.

Į žmogaus organizmą patekus antigenams, B limfocitai specifiškai juos atpažįsta ir pradeda gaminti antikūnus. Antikūnai yra i...

Į žmogaus organizmą patekus antigenams, B limfocitai specifiškai juos atpažįsta ir pradeda gaminti antikūnus. Antikūnai yra imunoglobulinų klasės baltymai, kurie specifiškai jungiasi su įvairiais antigenais. Antikūnai susijungia su antigenu kaip raktas su spyna, sudarydami kompleksus.

Kompleksuose yra kelios antikūno ir antigeno molekulės. Dalis antikūno molekulės yra pasiekiama kraujo plazmos baltymams, kurie vadinami komplementu. Būtent sąveika su komplementu lemia antikūno veiklą. Pavyzdžiui, jis gali:

Imunitetas – tai žmogaus organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo to, kas jam yra genetiškai svetima, pavyzdžiui, bakterijų, virus...

Imunitetas – tai žmogaus organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo to, kas jam yra genetiškai svetima, pavyzdžiui, bakterijų, virusų, svetimų baltymų. Tai organizmo atsparumas užkrečiamosioms ligoms. Žmonės jau iš prigimties yra atsparūs daugeliui ligų, kuriomis serga gyvūnai. Toks imunitetas yra vadinamas įgimtu imunitetu. Jis paveldimas iš tėvų.

Besilaukiančios moters organizme susidarę antikūnai per placentą patenka vaisiui. Vėliau krūtimi maitinamas kūdikis su motinos pienu taip pat gauna antikūnų. Tai trumpalaikis imunitetas, nes antikūnai greitai išnyksta. Maitinimas krūtimi pailgina įgimto pasyviojo imuniteto laikotarpį.

Imunitetą žmogus gali įgyti ir persirgęs užkrečiamąja liga. Tai įgytas imunitetas. Žmogaus kraujyje lieka atminties ląstelių, kurios vėl patekus tam pačiam antigenui labai greitai reaguoja, susikuria daug plazmos B limfocitų. Jie pagamina daug antikūnų, ir antigenai padaromi nekenksmingais.

  • Biologija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (3949 žodžiai)
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 2533 KB
  • Apsauga nuo žalingo mikroorganizmų poveikio
    10 - 4 balsai (-ų)
Apsauga nuo žalingo mikroorganizmų poveikio. (2015 m. Lapkričio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/apsauga-nuo-zalingo-mikroorganizmu-poveikio.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:05