Apskaitos klaidos ir apgaulės


Ekonomikos savarankiškas darbas. Įvadas. Kas yra auditas. Klaidų ir apgaulių samprata. Apskaitos klaidos ir apgaulės. Audito klaidos ir apgaulės. Klaidų bei apgaulių įvertinimas ir atsakomybė už jas. Klaidų ir apgaulės aptikimas. Išvados. Literatūra ir šaltiniai.


Temos aktualumas. Kaip įsivaizduoti pasauli be kompiuterio ir jo galimybių palengvinti įmonės apskaitos veiklą ? Nors ir buvo tikėtina, kad atsiradus kompiuterinės programoms bus išvengta klaidų , bet deja jų išvengti neįmanoma. Visų pirma sakoma, kad klysti žmogiška, dėl mūsų nuovargio, skubėjimo. Žinoma kai kurie žmonės sąmoningai daro klaidas siekdami tam tikrų tikslų. Ne tik Lietuvoje kyla skandalai dėl finansinių apgauliu, stiprios įmonės neva bankrutuoja ir nuo to nukenčia daug žmonių. Išsiaiškinti apgaules auditoriams nėra lengva.

Visi žmonės klysta, ir tai yra žmogiška. Galima teigti, kad nėra nei vieno buhalterio, kuris nebūtų padaręs klaidos. Svarbu, kad buhalteris pripažintu savo klaidas ir kita karta stengtųsi jų nedaryti. Netyčinis apsirikimas sudarant finansinę atskaitomybę, t.y. klaida, apima:

Apgaulė, klastotė– tai tyčinis neteisingas finansinės atskaitomybės aiškinimas, kurį pateikia vienas ar keli vadovybės asmenys, tarnautojai ar trečiosios šalys. Klastotės apima:

apskaitos registrų ir dokumentų falsifikavimą, manipuliavimą jais ar pakeitimą;

ūkinių operacijų poveikio dokumentams ir registrams nuslėpimą arba praleidimą;

tyčinį klaidingą apskaitos politikos taikymą.

Klaidos ir apgaulės turi didelę įtaką kiekvienos įmonės, įstaigos, organizacijos įvaizdžiui, tęstinumui, veiklos rezultatams. Jos neparodo įmonės tikrosios finansinės būklės, iškraipo finansinius rezultatus. Finansinės ataskaitos tampa nepatikimos. Dėl klaidų ir apgaulių nukenčia vidiniai ir išoriniai vartotojai.

Klaidos buhalterinėje apskaitoje beveik neišvengiamos. Deja, ne visada žmonės suklysta apie tai nežinodami. Būtent tuo, atlikimo motyvu, ir skiriasi klaida nuo apgaulės. Sąmoningas falsifikavimas, keitimas apskaitos ir finansinės atskaitomybės duomenų vadinamas apgaule (neteisingas apskaitos politikos taikymas; ūkinių operacijų registravimas, neturint tam pagrindo; įrašų dokumentuose ar apskaitos registruose klastojimas, iškraipymas, neteisingas perkėlimas; neteisėtas turto pasisavinimas; operacijų, užregistruotų dokumentuose ar apskaitos registruose, praleidimas ar jų įtakos nuslėpimas), o netyčinė veikla – klaida (neteisingas apskaičiavimas; netikslus apskaitos metodo taikymas; neteisingos ūkinės operacijos ar įvykiai).

Įmonės apskaitos politikoje turi būti nurodyti kriterijai, pagal kuriuos klaidas galima būtų skirti į esmines ir neesmines. Esminės klaidos – tai svarbios klaidos, dėl jų iškraipomi praėjusio laikotarpio (ar kelių) finansinės atskaitomybės duomenys ir sudaroma klaidinga nuomonė apie įmonės finansinę būklę. O neesminės klaidos – tai klaidos, dėl kurių finansinės atskaitomybės duomenys nėra iškraipomi taip, kad suklaidintų finansinės atskaitomybės išorinius vartotojus, tačiau tas klaidas ištaisyti būtina. Klaidos, darančios įtaką apskaitai ir atskaitomybei, dar suskirstomos i dvi grupes:

surašant sutartį, klaidingai užpildomi ar nurodomi ne visi privalumai ir rekvizitai, suteikiantys jai juridinę galią;

Apskaitos klaidos ir apgaulės. (2015 m. Gruodžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/apskaitos-klaidos-ir-apgaules.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 18:29