Apskaitos proceso organizavimas skirtingų tipų įmonėse


Apskaitos kursinis darbas. Įvadas. Apskaitos proceso teoriniai aspektai. Bendrieji apskaitos principai. Apskaitos tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai. Tarptautiniai apskaitos standartai (TAS). Verslo apskaitos standartai (VAS). Buhalterinės apskaitos įstatymas. Apskaitos organizavimas skirtingų. Tipų įmonėse. Gamybinių įmonių apskaitos ypatybės. Prekybos įmonių apskaitos ypatybės. Paslaugų teikimo įmonių apskaita. Apskaitos politika. Apskaitos politikos sudedamosios dalys. Sąskaitų plano struktūra. Buhalterinės apskaitos sąskaitos. Finansinės atskaitomybės sudėtis. Buhalterinės apskaitos proceso. Organizavimo nuoseklumas. Pirminiai apskaitos dokumentai. Specialieji apskaitos dokumentai. Pavyzdinės (patvirtintos) formos dokumentai. Laisvos formos apskaitos dokumentai. Apskaitos registrai. Išvados. Naudota literatūra.


Darbo tikslas - išanalizuoti apskaitos proceso organizavimą skirtingų tipų įmonėse.

Buhalterinė apskaita atspindi labai įvairius objektus. Įmonės skiriasi savo dydžiu, gamybos apimtimis, gaminamos produkcijos ir perparduodamų prekių įvairove. Produkcija gaminama taikant įvairias technologijas, tai daro įtaką buhalterinei apskaitai. Nuo technologinių ypatumų daugiau priklauso valdymo apskaita, bet taip pat ir finansinė apskaita.

Ūkio subjektai yra dalinami į dvi grupes, tai fizinius ir juridinius asmenis. Fiziniai asmenys – tai yra gyventojai, užsiimantys individualia veikla, įskaitant veiklą įsigijus verslo liudijimą. Juridiniai asmenys yra dalinami į viešuosius ir privačiuosius asmenis. Viešieji asmenys steigiasi tam, kad tenkintų viešuosius interesus ir nesiektų naudos sau. Tokia veikla užsiima valstybės ir savivaldybės, valstybės ir savivaldybės įmonės ir įstaigos, labdaros ir paramos fondai ir kiti viešieji asmenys.

Neribotos civilinės atsakomybės įmonės apskaitoje taiko modifikuotą pinigų įplaukų ir įmonių principą arba kaupimo principą. Jei tokia įmonė yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja ir turi samdomų darbuotojų, apskaitoje taiko dvejybinio įrašo sistemą. Kitoms bendrovėms neprivaloma buhalterinės apskaitos tarnyba ir buhalterio pareigybė. Jos taip pat neprivalo rengti ir skelbti finansinės atskaitomybės.

Gamybinėse įmonėse pagal išlaidų apskaitą ir savikainos skaičiavimo metodiką galima išskirti kelias pagrindines kryptis:

Įmonės, kurių veikla gali būti traktuojama kaip gamybinė t.y. elektrinės, šiluminiai tinklai, vandentiekis, kanalizacija, dujų ūkis ir kt. jos gamina ir realizuoja savo produkciją, nepajamuojant jos į sandėlį ir neturint atliekų bei nebaigtos gamybos;

Įmonės, kurios gamina konkrečią daiktinę produkciją, ją pajamuoja į sandėlius, susidaro atliekos bei lieka neužbaigtas gamybos ciklas – nebaigta gamyba.

Elektrinės, vandentiekis ir kitos pirmojo tipo bendrovės savo apskaitą gali organizuoti taip, kad galėtų visus gamybos kaštus bei bendrovės sąnaudas, tenkančias realizuotai produkcijai apskaityti pagal elementus – materialines ir joms prilygintas sąnaudas, sąnaudas darbo apmokėjimui, socialinio draudimo sąnaudas ir kt. Tam tikslui gali laisvai panaudoti sąskaitų plane išskirtas sąskaitas :

Gamybinių įmonių apskaitai yra naudojamos šios sąskaitos, nes jose yra išskirti atskiri išlaidų elementai – žaliavos, medžiagos, darbo apmokėjimo ir soc. draudimo sąnaudos ir t.t. jeigu norima kas mėnesį nustatyti apmokestinamąjį pelną ir mokėti pelno mokestį, nereikia atlikti savikainos skaičiavimo, o galima visas išlaidas iškart kelti į pelno(nuostolio) ataskaitą, o iš jos sudaryti finansinių rezultatų ataskaitą ir apskaičiuoti pelno mokestį. Todėl, kad nesant nebaigtos gamybos ir likučių sandėliuose, visos išlaidos tampa sąnaudomis, o uždirbtas abonentinis mokestis tampa pajamomis.

Antrojo tipo bendrovių savikainos skaičiavimas yra susietas su įmonių, kurios gamina konkrečią daiktinę produkciją, ją sandėliuoja, vėliau realizuoja, kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigai sandėlyje lieka nerealizuoti likučiai, gamybos procese lieka nebaigta gamyba, susidaro atliekos ar atsiranda šalutinė produkcija, tokio gamybos proceso apskaitai taikyti pirmojo tipo minėtų sąskaitų, yra nepatogu:

Nes nėra galimybės iš tų sąskaitų užpajamuoti pagamintos produkcijos. Dėl to reikėtų netiesiogines išlaidas perkelti ir paskirstyti į skaičiuotinus objektus proporcingai pasirinktai bazei.

Pajamuojant produkciją tiesiogiai iš 603 sąskaitos (D 203; K 603) būtų praleidžiama kaupimo principas, kurio taikymo esmės daug kas nesupranta. Sąskaitų plane yra nurodyta, kad 6 klasės sąskaitos koresponduoja su 39 sąskaita. Vadinasi norint išskaičiuoti ir užpajamuoti pagamintą produkciją, pirmiausia reikia visas tiesiogines išlaidas iš sąskaitos 603 ir netiesioginės, kurios sąskaitą 604, išlaidas per 39 perkelti į 203 sąskaitą

  • Apskaita Kursiniai darbai
  • 2014 m.
  • 25 puslapiai (5565 žodžiai)
  • Universitetas
  • Apskaitos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 46 KB
  • Apskaitos proceso organizavimas skirtingų tipų įmonėse
    10 - 4 balsai (-ų)
Apskaitos proceso organizavimas skirtingų tipų įmonėse. (2014 m. Lapkričio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/apskaitos-proceso-organizavimas-skirtingu-tipu-imonese.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 22:33