Apskaitos skandalai


Apskaitos kursinis darbas. Įvadas. Teorinė dalis. Apskaitos informacijos valdymas ir saugojimas. Apskaitinės informacijos naudotojai. Pagrindinės apskaitinės informacijos vartotojų grupės. Bendrieji apskaitos principai ir apskaitos politika. Klaidų ir apgaulių apibūdinimas ir klasifikavimas. „Snoro“ banko apskaitos skandalas. „Snoro“ padėtis bankroto pradžioje. Tyrimai dėl „Snoro“ bankroto. Finansinė „Snoro“ padėtis 2011 m. gruodžio 7 d. Įplaukos ir išmokos nuo 2011 m. gruodžio 7 d. Kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje. Išvados. Litaratūros šaltiniai.


Daugiausia klaidų ir apgaulių dalį šalies įmonėse atskleidžia Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Šie nusikaltimai ne tik mažina įplaukas į valstybės biudžetą , bet ir labai mažina konkurenciją tarp verslininkų: sąžiningiems verslininkams sunkiau parduoti prekes rinkoje, nes vagiantys mokėti mokėsčius mažina parduodamų prekių savikainą, o kartu ir prekių pardavimo kainą. Nusikaltimai, siekiant apgaulės būdu neteisėtai susigrąžinti realiai nesumokėtą PVM arba mokėti mažesnį PVM, planuojami labai krupščiai ir profesionaliai, juos dažniausiai daro mokėsčių teisės aktus išmanantys asmenys.

- neteisingai įrašomas ūkinės operacijos turinys;

- suklastojami pirminiai dokumentai arba pakeičiami dirbtiniais dokumentais

Dokumentavimo etapo klaidoms priskirtinos ir sąskaitų korespondencijos klaidos. Šios klaidos gali būti nesąmoningos, t. Y. kai buhalteris dėl nežinojimo debetavo ar kreditavimo ne tą sąskaitą. Tačiau gali pasitaikyti atvejų, kai buhalteriai, siekdami savanaudiškų ar kitokių tikslų, nurodo neteisingą sąskaitų korespondenciją, padidintą arba sumažintą operacijos sumą. Sąskaitų korespondecijos klaidas sunku aptikti, nes jos nepažeidžia fundamentinės apskaitos lygybės. Praktoka rodo, kad daugiausia sąskaitų korespondecijos klaidų pasitaiko išlaidų apskaitoje, o ypač nurašant pridetinės išlaidas. Sąskaitų korespondecijos klaidos dažniausiai aptinkamos atlikus turto inventorizaciją, kruopščiai paržiūrint operacijų registravimo žurnalus, ieškant loginių ryšių tarp konkrečių sąskaitų apyvartų ir likučių.

Vis daugiau pasitaiko klaidų, kai neteisingai užregistruojama apskaitos registruose arba apskritai praleidžiama įvykusi ūkinė operacija. Pavyzdžiui, neužregistruojami gauti pinigai ar prekės, debitorinis ar kreditorinis įsiskolinimas, tam tikros pajamos ir išlaidos. Šias klaidas buhalteris dažniausiai padaro dėl neapdairumo ar nežinojimo. Tačiau galimi atvejai, kai šios klaidos tampa apgaulėmis, pavyzdžiui, kai įmonių vadovai mėgina nuslėpti tam tikras operacijas. Surasti tokias klaidas yra labai sunku ir netiklinga jų ieškoti tikrinant apskaitos registrus. Manoma, kad geriausia jų ieškoti tikrinant pirminius dokumentus arba remti neapskaitine informacija.

Siekiant išvengti klaidų ir apgaulių dokumentavimo ir įrašymo į apskaitos registrus etapuose, įmonių vadovai turėtų patvirtinti dokumentų apyvartos sistemą, nustatant konkrečių dokumentų judėimo kelią (kas, kam, kada parduoda dokumentus ir kokius veiksmus jais atlieka), juos surašiusių ar pasirašusių asmenų atsakomybę, dokumentų pardavimo į archyvą ir jų saugojimo tvarką.

Sąskaitos uždaromos iki ataskaitinio laikotarpio datos ir parodo ataskaitinių metų operacijas būsimais metais;

Šios klaidos įvardijamos kaip ankstesnio ir vėlesnio sąskaitų uždarymo klaidos. Ankstesnis sąskaitų uždarymas sumažina ataskaitinius rodiklius, o vėlesnis, atvirkščiai – padidina. Abiejų tipų klaidos – tai gruodžio-sausio mėnesių klaidos. Todėl reikia iš esmės tikrinti grudžio-sausio mėnesių dokumentus ir įrašus apskaitos registruose.

Įmonių organizacinės struktūros ir valdymo sistemos trūkumai.

Iš šio sąrąšo galima išskirti dvi dalis: išorės ir vidaus sąlygos bei priežastys. Išorės sąlygos nepriklauso nuo įmonės vadovų ir buhalterijos darbuotojų valios: tai šalies ekonominė ir politinė padėtis, mokėsčių sistemos, teisės aktų netobulumas ir tt. Įrodyta, kad šalys kurių ekonomikos išsivystymo lygis yra žemesnis, turi mažesnį teisingos apskaitos sistemos poreikį negu aukštos ekonomikos išsivystymo šalys. Politinė sistema taipat lemia buhalterinės apskaitos taikymo formas ir metodus. Ten, kur nėra stabilumo susidaro palankios sąlygos turto grobstymui, neūkiškumui, aplaidumui, įvairiems piknaudžiavimams.

Didžiausią įtaką klaidoms ir apgaulėms atsirasti turi įmonės silpna vidaus kontrolės sistema. R. Bičiulaičio tyrimai, rodo, kad 65-70 procentų Lietuvos įmonių vidaus kontrolės išsivystymo lygis nėra pakankamas netgi produktų ir sandorių kontrolėi užtikrinti.

Klaidos turi mažesnę įtaką įmonės veiklos rezultatams negu apgaulės. Todėl apgaulių prevencijai įmonių vadovai turi skirti daugiau dėmėsio. Apgaulių aptikimo galimybės yra mažesnės negu klaidų, nes apgaules stengiamasi visokiais būdais slėpti. Todėl niekas tiksliai negali pasakyti, koks yra apgaulių mąstas ir kokia jų įtaka finansinėsms ataskaitoms.

Apskaitos skandalai. (2016 m. Sausio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/apskaitos-skandalai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:10