Apyvartinių lėšų panaudojimas


Apyvartines lesos. Apyvartinių lėšų naudojimo analizė. Apyvartinių lėšų apyvartumo pagrindiniai rodikliai. Apyvartinės lėšos tai. Apyvartinių lėšų sąvoka. Kas yra apyvartinės lėšos. Imones lesu panaudojimas. Apyvartiniu lesu mazinimas. Referatu pvz. Imones lesu naudojimas.

Ekonomikos referatas. Įvadas. Apyvartiniai fondai ir lėšos ekonominiu aspektu. Apyvartinių lėšų samprata. Apyvartiniai fondai. Cirkuliacijos fondai. Apyvartinės lėšos ir jų apyvartumo spartinimas. Įmonės veiklos aktyvumas finansiniu aspektu. Neapyvartiniai aktyvai. Apyvartiniai aktyvai. Apyvartiniai aktyvai, jų struktūra. Apyvartinių aktyvų finansavimo strategijos. Apyvartinių aktyvų apimties analizė. Atsargų įtaka. Debitorinio įsiskolinimo įtaka. Pagrindinių apyvartumo rodiklių sistema. Praktinė dalis. Apyvartinių lėšų stoka – kliūtis verslo plėtrai. Ab „lietuvos telekomas“ trumpalaikio turto apžvalga. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas.


Įmonės veiklą vertinant sisteminiu požiūriu, reikia išskirti keturias pagrindines veiklos sritis: aprūpinimas, gamyba (arba paslaugų teikimas), realizavimas ir finansavimas. Visos šios veiklos sritys glaudžiai tarpusavyje susiję, viena nuo kitos priklauso bei daro poveikį viena kitai. Kompleksinė įmonės ūkinės – finansinės veiklos analizė apima minėtas veiklos sritis, taip pat siejasi su verslo ekonomine, socialine teisine bei mokestine aplinka. Todėl pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į įmonės veiklos vidinius bei išorinius veiksnius.

Veiksnių suskirstymas į vidinius ir išorinius pagrįstas jų kilme. Vidiniai veiksniai kyla įmonės viduje. Pagrindiniais vidiniais veiksniais vadinami visų įmonės sričių rezultatai, o nepagrindiniai vidiniai veiksniai, nors ir atspindi veiklos rezultatus, tačiau lemiamos įtakos jiems nedaro. Tai įmonės struktūriniai organizaciniai poslinkiai, drausmės pažeidimai ir panašiai.

Išoriniai veiksniai – tai veiksniai, kylantys už įmonės ribų ir kiekybiškai tiesiogiai darantys poveikį įmonės veiklos rezultatams, pvz. Vyriausybės mokesčių politika tiesiogiai veikia įmonės pelningumą. Socialiniai veiksniai (pvz. Darbo užmokesčio lygis) gali būti susiję ir su įmonės vidaus situacija, tačiau vis dėlto jie priskiriami išoriniams, nes labai priklauso nuo darbo jėgos kainos rinkoje, bendro pragyvenimo lygio šalyje, tradicijų ir kt.

Veiksnių klasifikavimas analizėje yra svarbus, nes modeliuojant įmonės finansinę būklę ir ieškant rezervų, būtina tikslai žinoti, kokiems veiksniams įmonė gali daryti poveikį, o kurie egzistuoja objektyviai.

Ekonominėje literatūroje rezervų sąvoka vertinama dvejopai: kaip būtinų išteklių atsargos ( žaliavų, piniginių lėšų. ) ir kaip nepanaudota galimybė. Įmonės išteklių naudojimą galima pagerinti mažinant (ar visai panaikinant nuostolius), o kitas kelias – efektyviau naudojant turimus visų rūšių išteklius.

šiame darbe apyvartinių lėšų panaudojimas bandysiu apžvelgti apyvartinių fondų ir lėšų panaudojimą ekonominiu aspektu, bei įmonės veiklos aktyvumą finansiniu aspektu.

Kodėl svarbu, kad įmonės apyvartiniai aktyvai (trumpalaikis turtas) judėtų sparčiau? į šį ir kitus iškylančius klausimus apie apyvartinių lėšų panaudojimą ieškosiu atsakymų, remiantis d. Šlekienės, i. Klimavičienės įmonės veiklos finansinis įvertinimas .

Juk viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria daugelis, ypač sparčiai augančių Lietuvos įmonių, yra apyvartinių lėšų trūkumas.

  • Ekonomika Referatai
  • 2011 m.
  • 21 puslapis (4573 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 53 KB
  • Apyvartinių lėšų panaudojimas
    10 - 1 balsai (-ų)
Apyvartinių lėšų panaudojimas. (2011 m. Birželio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/apyvartiniu-lesu-panaudojimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:15