Ar įmanoma išsivaduoti iš ideologijų?


Filosofijos referatas. Įvadas. Ideologijos atsiradimas. Išsivaduoti lygu būti laisvam? Mill‘io laisvės samprata. Dvi laisvės sąvokos. Berlin‘o požiūris į laisvę. Komunitarų laisvės samprata. Taylor‘o laisvės samprata. Laisvės sampratos apibendrinimas. Išsivadavimas. Išvados. Literatūra.


Džonas Lokas (John Locke) savo knygoje Esė apie žmogaus intelektą teigia, kad žmogaus protas tėra baltas popieriaus lapas, be jokio įrašo, be menkiausios idėjos. Jis iškelia klausimus, kas užpildo šį lapą? Iš kur atsiranda gausybė įvairiausių dalykų, kuriuos ten surašo veikli ir beribė žmogaus vaizduotė? Į šiuos klausimus Lokas atsako vienu vieninteliu žodžiu – patirtis (Locke, 2000). Kaip paaiškinti pačią patirtį? Patirtimi galėtume laikyti mokslą, istoriją, religiją, net filosofiją ar politiką, teisę, meną ir kalbą – nes visi šie dalykai moko gyventi, kuria asmens sąmonę, visuomenės sampratą. Jie kuria aplinką, supratimą, pasirinkimo galimybes, kuria mūsų „aš“ vaizdą. Ir visus šiuos žodžius galėtume sutalpinti į žodį „patirtis“, kuri kinta kas kart, kai kinta bent vienas iš išvardytų veiksnių.

Bet ar negalėtume šios žmogaus patirties pavadinti ideologija? Juk ideologija taip pat formuojama istorijos, mokslo, religijos, politikos, filosofijos, meno ir kalbos požiūriu, ji apibrėžia visą visuomenę ir jos supratimą, nurodo gyvenimo siekius, kuria jo idealą. Kaip antai Tomas Grunskis savo straipsnyje pateikia ideologijos apibrėžimą, teigdamas, jog tai „socialinių ekonominių santykių sistema ir jų veikimo principų pagrindimo teorija, kuri yra skleidžiama įvairiomis visuomenės sąmonės formomis – filosofija, politika, teise, menu, religija.“ Taigi, jei ideologija ir patirtis būtų tapačios, tai galėtume teigti, kad ideologija formuoja žmogaus protą, užpildo mūsų „baltą popieriaus lapą“ ir kuria supratimą apie mūsų egzistenciją.

Ideologija turi daug įvairiausių apibrėžimų ir priskirti ją vien tik „patirties“ sąvokai, neapsvarsčius visų kitų ideologijos sampratos pareiškimų, būtų mažų mažiausiai neteisinga. Vieną iš daugelio, tačiau gan plačią definiciją pateikė Louis Dumont‘as: „Ideologiją aš apibrėžiu kaip idėjų ir vertybių, arba reprezentacijų visumą, būdingą visuomenei arba tam tikrai socialinei grupei. [...] Vienintelis aspektas, būdingas dabartiniam požiūriui ir daugiau ar mažiau paplitusiai marksistinei termino vartosenai yra socialinis reliatyvumas: bet kuri ideologija yra socialinis reprezentacijų rinkinys [...]. Tai, kad viena atskira šio rinkinio reprezentacija yra svarstoma kaip tikra ar melaginga, racionali ar tradicinė, moksliška ar ne, neturi nieko bendro su socialine idėjos ar vertybės prigimtimi. Pavyzdžiui, tai, kad Žemė sukasi aplink Saulę, yra, mano manymu, mokslinis teiginys, bet dauguma mūsų amžininkų jį priima net ir negalėdami jo pagrįsti. Be to, net tiems, kurie gali tai padaryti, šis teiginys yra dalis jų pasaulėžiūros, kurios kartu su daugeliu kitų teiginių jie grįsti negali. Tokį teiginį visiškai teisėtai galime laikyti neatskiriama ideologijos kaip visumos dalimi, tai yra mezgančia tam tikrus santykius su kitais visumos komponentais.“ Šis apibrėžimas išryškina, kad ideologija yra visuma to, ką mūsų sąmonė ir pasąmonė užfiksuoja aplink ir kaupia savyje, tai jungdama į visumą, kurią galime pavadinti ideologija arba tikrų tikriausia patirtimi – visuma veiksnių, kuriuos mes patiriame ir užfiksuojame.

Tačiau svarstant ideologijos, kaip visumos formavimo, reiškinio paskirtį, kyla klausimas, ar ji, nustatydama tam tikras gaires visuomenei, jos nedeterminuoja? Ideologija priklauso nuo daugelio veiksnių ir skirtingoje visuomenėje, šie veiksniai formuoja skirtingas ideologijas. Todėl jei Lietuvoje į Prezidento rinkimus ateina vos 52,17% rinkėjų, tai Belgijoje tokie skaičiai net neįsivaizduojami, nes ten rinkimai yra privalomi. Bet ar būtent skirtumai tarp visuomenių, jų pasaulėžiūrų, nedaro žmonių nelaisvais rinktis, kokiai visuomenei jie geriau priklausytų? Ar iš vis, ideologija neatima galimybės kurti savo laisvę, o tiesiog determinuoja žmogų visuose gyvenimo aspektuose? Be abejo, kad taip. Juk jei neturėtume ideologijų, tai visuomenė neturėtų gairių, kuriomis privaloma vadovautis ir savo elgesio normas pasirinktų kiekvienas individas. Lewis S. Feuer teigia, kad bet kokia mąstymo forma, kad ir kokia ideologiška būtų, negali įsivaizduoti nė vieno žmogaus veiksmo, kuris neišplauktų iš kažkurių ideologijos porūšių.

  • Filosofija Referatai
  • 2015 m.
  • 13 puslapių (3675 žodžiai)
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 51 KB
  • Ar įmanoma išsivaduoti iš ideologijų?
    10 - 5 balsai (-ų)
Ar įmanoma išsivaduoti iš ideologijų?. (2015 m. Gegužės 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/ar-imanoma-issivaduoti-is-ideologiju.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:11