Ar saikingumas literatūroje vertybė?


Lietuvių rašinys.

Ar saikingumas literatūroje vertybė?


Žmogus, susidūręs su gyvenimo įvairove ir savo paties įvairialype prigimtimi, neretai privalo spręsti saikingumo klausimą. Pirma, Niobės, Sizifo, Tantalo puikavimasis prieš dievus, Babelio bokšto statymas, Ikaro jaunatviškas maksimalizmas negailestingai nubaudžiami, nes aiškiai prasilenkia su saiku. Antra, Platono olos ištrūkėlis, Homero Odisėjas, Lukrecijaus Epikūras, J. V. Gėtės Faustas beatodairiškai siekia pažinimo, tuo didžiuojasi ir net nesvarsto galimybės sustoti. Trečia, poeto M. K. Sarbievijaus etinių odžių subjektą laikinų sėkmių akivaizdoje guodžia stojiška laikysena, o M. Daukšos ir K. Donelaičio kūriniuose saiko laikymasis susijęs su tautiškumo idėja. Taigi jei žmonių santykis su saiku – viena iš pagrindinių literatūros problemų – sprendžiamas labai įvairiai, tad kyla klausimas: ar saikingumas literatūroje vertybė?

Susidūręs su laiko visagalybe žmogus greičiausiai išsiugdo stojišką laikyseną praeinančių vertybių atžvilgiu, antraip praras ramybę ir gyvenimo pilnatvę. Saikingumas gali padėti išsaugoti blaivų protą, objektyvų vertinimą tuomet, kai, atrodo, nebėra į ką atsiremti. M. K. Sarbievijaus etinėje odėje „Krispui Levinijui“ nuskamba pagrindinis pasergėjimas – nepasitikėti praeinančiais dalykais: „Krispai, nuolatos atsimink, kol gyvas: / Greitai pasibaigs maloni jaunystė.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (706 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 7 KB
  • Ar saikingumas literatūroje vertybė?
    10 - 3 balsai (-ų)
Ar saikingumas literatūroje vertybė?. (2016 m. Vasario 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/ar-saikingumas-literaturoje-vertybe.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:55