Ar tyrimo melo detektoriumi rezultatai turėtų būti priimami kaip įrodymas teisme?


Teisės referatas. Mokslinių straipsnių analizės gintaras goda “ poligrafas melo detektorius kaip įrodinėjimo priemonė baudžiamajame procese “. Aleksandr kovalenko , vitas saldžiūnas „ psichofiziologinių tyrimų , naudojant poligrafą , teisinis reglamentavimas ir praktika Lietuvos respublikoje “. Arūnas stakišaitis “ apie poligrafo melo detektoriaus panaudojimą užsienio valstybėse “. Linas belevičius ‘‘ techninių priemonių panaudojimo tiriant nusikaltimus teisinis reglamentavimas ‘‘. „ psichofiziologinio tyrimo tyrimo poligrafu teisinis reglamentavimas Lietuvos respublikoje problemos ir sprendimai “ aleksandras kovalenka , livija maslauskaitė. Dėl Lietuvos respublikos seimo nerės agnės zuokienės paklausimo apie poligrafo naudojimą. Straipsniuose išsakomi panašumai. Straipsnių skirtumai. Tyrimų trūkumai bei ribotumai. Teisinės normos.


Šiame straipsnyje aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas : 1.išanalizuoti poligrafo naudojimo galimybę baudžiamajame procese, 2.išnagrinėti išsakomus argumentus prieš melo detektoriaus naudojimą tiriant nusikalstamas veiklas, 3.surasti atsakymą kokiai baudžiamojo proceso veiksmų grupei tyrimas poligrafu turėtų būti priskirtas.

1. Oficialiai melo detektoriaus tyrimą Lietuvoje reguliuoja Poligrafo naudojimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tyrimo poligrafu taisyklės. Tad kaip autorius aiškina, kad vis dėlto išstudijavus Poligrafo naudojimo nuostatas, galima pastebėti, kad tyrimo rezultatai į baudžiamąją byla patekti negali. Įstatymas sako, kad ne visi piliečiai gali būti tiriami, tik tie kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja. Taipogi pateikia šio tyrimo rezultatus: „darytina išvada, jog galiojantys įstatymai naudoti poligrafo baudžiamajame procese neleidžia“. Ir toks poligrafo naudojimas, nepadarius BPK pakeitimų, Poligrafo naudojimo įstatymo, yra negalimas.

2. Manoma, kad melo detektorius yra netinkama įrodinėjimo priemonė, nes moksliškai per mažai ištirta. Nurodoma, jog nors literatūroje rašoma, kad tai gan patikima priemonė, bet viešai neskelbiama, kad tyrimai buvo atliekami su studentais ir baudžiamojoje byloje su apklausiamaisiais gali veikti priešingai. Literatūroje tvirtinama, kad po tokio tyrimo išlieka nepaneigta apie 15 procentų rizika, kad nekaltas asmuo bus laikomas kaltu. O viename iš šaltinių – Vokietijos teismo sprendime nurodoma, kad poligrafas neleistinas, kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis veiksmas. Taipogi teikiama, kad poligrafą galima apgauti ir netgi internetinėje erdvėje galite rasti kaip tai padaryti. Ir svarbiausia, kad poligrafo tyrimas neveikia be žmogaus pagalbos, nes tai priklauso nuo specialisto užduodamų klausimų (kadangi specialistas gali numatyti, kaip bus reaguojama i vienokius ar kitokius klausimus, tai reiškia kad tai sudaro galimybę specialistui daryti įtaką tyrimu rezultatams). Taigi straipsnio rašytojas sako: „Seimas sprendimus dėl poligrafo naudojimo baudžiamajame procese įteisinimo galėtų priimti tik gavęs... nešališkų ekspertų išvadas apie didelį tokių tyrimų pasisekimą, kad nėra galimybių apgauti poligrafą.“.

3. Autorius teigia, kad vis dėlto pasitaiko, kai poligrafas panaudojamas baudžiamose bylose. Bet jo rezultatai traktuojami, kaip specialisto išvados. Pateikiamas Lenkijos pavyzdys kuriame sakoma, kad melo detektoriaus tyrimai ten vartojami, kaip ekspertizės aktas. Tačiau tai neatitikimas, nes šio tyrimo prigimtis ir atlikimo tvarka yra visai kitokia, nei baudžiamajame procese atliekamų specialistų tyrimų. Taip pat tyrimas poligrafu galėtų būti priskirtas prie asmenų parodymų patikrinimo veiksmų. Autorius pateikia aiškius pavyzdžius, argumentuodamas savo bei šaltinių nuomone. Pateikiami tyrimo rezultatai: „BPK 191-197 straipsniuose įteisintas trijų parodymų patikimumo veiksmų atlikimas: parodymas atpažinti, parodymų patikrinimas atpažinti, parodymų patikrinimas vietoje ir eksperimentas.“.

Autoriaus nuomonė apie poligrafo naudojimą yra negatyvi, manoma, kad tai dar per mažai ištirta, ir kad nors įstatymai leidžia naudoti poligrafą, tačiau tai neturi didelės naudos baudžiamajam procesui.

  • Teisė Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2807 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 498 KB
  • Ar tyrimo melo detektoriumi rezultatai turėtų būti priimami kaip įrodymas teisme?
    10 - 10 balsai (-ų)
Ar tyrimo melo detektoriumi rezultatai turėtų būti priimami kaip įrodymas teisme?. (2015 m. Lapkričio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/ar-tyrimo-melo-detektoriumi-rezultatai-turetu-buti-priimami-kaip-irodymas-teisme.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:42