Arbatos vartojimas


Sociologijos kursinis darbas. Įvadas. Arbatos vartojimas. Vartojimo koncepsija. Tyrimas apie arbatos vartojimą šeimoje, kaip visuomenės dalyje. Arbatos vartojimo šeimoje, kaip visuomenės dalyje tyrimo sritis. Tyrimo apie arbatos vartojimo šeimoje, kaip visuomenės dalyje rezultatų analizė. Išvados.


Apie arbatą parašyta ne viena knyga bei daugybė straipsnių, kurie įrodo arbatos naudą žmogaus organizmui bei visam kūnui. Šeimoje individas tampa tam tikros socialinės grupės nariu, kuris kuria mūsų soc. Aplinką, todėl svarbu, kad šeimose būtų geriama arbatą ir jose augantys žmonės būtų sveiki, nes tik sveikas žmogus gali nušviesti mūsų gyvenimą. Per arbatos vartojimą puikiai reprezentuojama šeimos, tautos kultūra, juk šeimos ir sudaro tautas, o jų vartojimo kultūra sudaro prielaidas konstruoti tautiškumą. Be abejo arbatos vartojimas suteikia soc. Visuomenės grupėms išreikšti laisvės ir asmeninio veikimo paraštę. Arbatos vartojimas taip pat parodo žmonių soc. Supančią erdvę, soc. Veiklą ir kitus socialinius reiškinius.

Tyrimo objektas: socialinės visuomenės dalis – vilniaus rajono šeimos.

Darbo tikslas –arbatos vartojimą šeimoje, kaip visuomenės dalyje.

Vartojimo samprata. Vartojimas dažniausiai suvokiamas, kaip paprastas kokių nors prekių įsigyjimas, tačiau vartojimo esmė nėra vien tai. Platesnė vartojimo sąvoka suvokiama kaip kultūros dalis. Vartojimo kultūra apima ne tik įvairius, bet ir plačius žmonių poreikius. Vienas plačiai paplitusių poreikių yra arbatos vartojimas, ši veikla atskleidžia socialinę visuomenės veiklą, užimtumą, požiūrį, laisvalaikį. Vartojimo sferoje labai svarbų vaidmenį turi šeimos, jų aktyvus dalyvavimas vartojimo veikloje, kuria kultūrinį kapitalą.

Per vartojamus daiktus ir produktus, skonius atsiskleidžia subjektyvumas, reprezentuojama šeimos, tautos kultūra; vartojimo kultūra sudaro prielaidas konstruoti tautiškumą, pvz., kai kurie produktai, patiekalai žmonių sąmonėje yra susiję su tam tikros šalies įvaizdžiu (vynas – su Prancūzija, makaronai, pica – su Italija. Iš tiesų, juk dažnai vartojamos gėrybės yra visuomenėje panaudojamos, lyg kultūriniai ženklai ar socialinių skirtumų rodikliai. Todėl pasidaro aišku, jog vartojimo kultūra ne tik puoselėja, bet ir įkūnija kai kurias tautų tradicijas, pvz.: kad ir ramunėlių arbata užtenka ją paminėti ir iš karto, tai siejame su Lietuva, jos tradicijimos, istorija.

Išskiriami du skirtingi požiūriai į vartojimą: pirmasis požiūtis į vartojimą, suvokiamas kaip natūralus, būtinas dalykas, susijęs su tikrais poreikiais, įpročiais bei veikla, tam tikrais sprendimais ar kasdiene rutina. Antrasis požiūris siejamas su neribotais troškimais bei norais motyvuotas paslaugų ir gėrybių, kurias galima pavadinti neesminėmis, vartojimas. Literatūros analizė atskleidė, kad poreikiai būna būtini ir neesminiai, kaip ir arbata. Arbata yra viena iš būtinų poreikių, nes tai mūsų sveikatos šaltinis. Galima teigti, kad arbata gali tapti ir neesminiu troškimu, kai ją vartojame bendraudami socialinėje aplinkoje.

Vartojimas ir vartotojiškas elgesys išmokstamas iš šeimos narių, todėl labai svarbūs perkami ir vartojami produktai šeimoje, jos nariai atlieka daug įvairių vaidmenų:

Vartojimo visuomenėje žmogus ne tik save apibrėžia, bet ir tobulina būtent vartodamas. Be abejo dažnai gyvenimo stilius organizuojamas priklausomai nuo vartojimo TV ir kitų tipų reklamose. Reklamuose stengiamasi pabrėžti,kad vartojimas nėra tik būtinumas, bet daugiau malonumas, gyvenimo palengvinimas.

Pasaulyje nėra kito tokio augalo, kurio poveikis visuomeniniam gyvenimui būtų didesnės nei arbatos, taigi galime padaryti išvadas, jog arbata iš tiesų yra visuotinai pripažinta daudinga žmogui, apskritai visai visuomenei.

Arbata yra gydytojų patvirtintas gėrimas. Galime daryti išvadas, kad arbata yra „nešanti“ sveikatą ir naudinga, todėl ją gerdami tik padėsime savo organizmui ir visam kūnui būti sveikesniam.

Kelios arbatos rūšys gaminamos iš tos pačios rūšies augalų, tiesiog skiriasi žolelių veislės, apdorojimas ir auginimo sąlygos: žalioji – lapeliai nevytinami, oksidacija stabdoma sausai kepinant karštose keptuvėse ar naudojant garus, baltoji – neoksiduota ir džiovinta, skinamos pumpurėliais su dvejais pirmaisiais lapeliais, padengtais švelniu pūkeliu, geltonoji – panaši į žaliąją, tiesiog naudojamas lėtesnis džiovinimo procesas, juodoji – smulkinta, džiovinta, pilnai oksiduota, tačiau jų poveikis sveiktai skiriasi.

Arbatos vartojimas. (2015 m. Gruodžio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/arbatos-vartojimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 20:25