Archeologija nuo senųjų laikų iki dabarties


Istorijos konspektas.

Tokių gyvenviečių pastatų Konstrukcija palapinės. Ūkiniai pastatai Tvartas(gyvuliams), Daržinė (laikyti šienui), Kluonas/klojimas (javams laikyti ir kulti) Svirnas (grūdams laikyti). Jauja (grūdams džiovinti), Klėtis (didelis sandėlys padargams, miegodavo. Inspektas (šiltnamis), oranžerija, Iždas/lobynas (relikvijos, dokumentai), Malūnas Ūkininkavimo vietos Aviliai (. ), gyvulininkystė, medžioklė, žuvininkystė, žemdirbystė, miškininkystė). Gyvenamojo pastato dalys 1. Gyvenamasis pastatas, 2. Priemenė (ga. ) , 3. Rūsys 4. Katilinė??? (kaminas).


1478 Accademia (antikvarų), Marmurinis sarkofagas su mergaite viduje, XVI a. Romos katakombos, XV a. Senovės Romos griuvėsiai, topografijos (Viduramžiai)

Bernardas Monfonkonas (paleografija, raštas), sen. Graikijos kalbos. XVIII a. Rusija (Petras I), Anglija-Antikvariatai, 1756 Londone – Britų muziejus, 1767 getingeno universitetas prof. Heine „Antikos paminklų aprašymas“, XVIII a. vid. Pompėjos kasinėjimai, 1829 m. Archeologijos institutas, 1893m. Vilniuje įvyko 9-asis archeologų suvažiavimas.

Taip pat Eustachijus Tiškevičius profesorius, archeologijos pradininkas. 1842m. Pradėta žvelgti į krašto archeologiją.

Atsirado senienų muziejus (sudarė 7skyriai: biblioteka, numizmatikos skyrius, graviūrų, litografijos rinkinių, meno galerija, rankraščių skyrius, bei istorijos ir archeologijos skyrius), taip pat įkurta archeologinė komisija.

Buvo tirta 23 piliakalniai, taip pat tiriama kapai (apie 150).

1990-įsteigta archeologijos katedra VU, specialybė),1941metais –Istorijos institutas – Litanistikos instituas: Lietuvių kalbos, lietuvių tautosakos, Lietuvių istorijos (priešistorė, istorija, archeografija(Sekcijos)). Poto reorganizuota į Lietuvių mokslų akademiją, 1993m. – Atsirado istorijos katedra.

2003m.-įkurta BRIAI. Kauno, Telšių, Šiaulių, Kretingos, Trakų, Panevėžio, Vilniaus, Klaipėdos muziejai pradeda atlikti archeologinius tyrimus. Daugiausia pradėti tyrinėti piliakalniai ir pilkapynai. 6-7 deš. – pradedamos tyrinėti pilys.

Gyvenviečių sandara: įtvirtintos tai piliakalniai, ir neįtvirtintos, atviro tipo (plyname lauke). Neįtvirtintos atviro tipo.

Ūkiniai pastatai: Tvartas(gyvuliams), Daržinė (laikyti šienui), Kluonas/klojimas (javams laikyti ir kulti)

Gavybos vietos: titnago gavyba, molio rūdos gavyba, gintaro kasykla, dervos gavybos.

Vandens transporto vietos: takas, tekinis ratas, lieptas, tiltas, brasta (sekliausia vieta upėje pereiti), pervalkos (persitempti), perkėla, kanalas, šliuzas, prieplauka, uostas, laivų statykla, nuskendę laivai, balastų aikštės

Institucinės vietos: arsenalas, muitinė, rotušė, teismas, svarstyklės, sandėliai, cechas, kalėjimas, daboklė, karceris, areštinė, sarginė, tilto pastatas (miesto vartai), lazaretas (karo ligoninė), špitolė („prieglauda“), monetų kalyklos, paštas, smuklė, karčiama, turgaus aikštė, kronas (parduotuvė žydų), kartuvės, gėdos stulpai, riboženkliai: akmenys, linijos

Sakralinės vietos: šventvietė, šventykla, apeiginė duobė, apeiginis kelias, apsireiškimo vieta, kulto vieta (ola, upelis, ...), maldos namai, smulkioji sakralinė architektūra.

Laidojimo vietos: Plokštiniai kapai, pilkapiai/milžinkapiai, griautinis kapinynas, degintinis kapas, kapavietė, senkapis, pilkapynai

Gynybinės vietos: natūralios (piliakalnis, pelkė, vanduo – upės, ežerai, salos) ir dirbtinai (grioviai, pylimai – Rekučių, slėptuvė, piliavietė, pilis, tvirtovė, gynybinis kompleksas, miesto gynybinė siena, fortas, bastionai, ravelinai, priešpiliai, papiliai – nedidelis kaimelis šalia piliakalnio) įrengtos.

Gyvenvietės: laikinos/sezoninės – stovykla, ilgalaikės. Jos būna įtvirtintos (piliakalniai) arba neįtvirtintos, atviro tipo (plyname lauke), gali būti ir įtvirtintos – atviro tipo

10. Akmens amžiaus archeologija Lietuvoje. Periodai, jų apibūdinimai. Archeologinės kultūros. Gamtinės-socialinės sąlygos, ūkis, būdingi radiniai, problemos.

Atsirado artymuosiuose rytuose apie 4tūkst prieš Kr. Į Europą apie 3tūkst m. pr. Kr. Lietuvoje gamyboje 1400 – 1300 m. per. Kr. Rastos liejimo formos. Geležies dar nežinojo. Pabaiga apie 500 m. pr. Kr. Nes atsirado geležiniai dirbiniai.

Atkraštiniai kirviai – baltiško tipo kirviai. ; Ietgalis ; Pirmieji skydai ; Kalavijai ; Durklai ; Smigtukai ; Sagės

Otsis gyveno 3300m. per. Kr. Apie Neolito – Bronzos amžius. Rastas Italijos alpėse. Jam buvo apie 45m.

12. Geležies amžiaus archeologija Lietuvoje (Ankstyvasis ir Senasis geležies amžiai). Periodizacija, gamtinės-socialinės sąlygos, ūkis, būdingi radiniai, problemos.

V – I a. pr. Kr. – Lateno kultūra, siejama su Kletais ir Lužidėnų kultūra

  • Istorija Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Natalija
  • 15 puslapių (3704 žodžiai)
  • Universitetas
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 350 KB
  • Archeologija nuo senųjų laikų iki dabarties
    10 - 3 balsai (-ų)
Archeologija nuo senųjų laikų iki dabarties. (2017 m. Birželio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/archeologija-nuo-senuju-laiku-iki-dabarties.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 18 d. 08:57