Archyvas atminties institucija


Raštvedybos kursinis darbas.

Įvadas. Atminties institucijos. Atminties institucijos samprata. Archyvo kaip atminties institucijos samprata. Archyvo kaip atminties institucijos funkcijos. Informacijos ir komunikacijos technologijų įtaka atminties. Institucijoms. Informacijos ir komunikacijos technologijos archyvuose. Archyvų teikiamos paslaugos. Išvados. Bibliografinių nuorodų sąrašas.


Kursinio darbo objektas – archyvas kaip atminties institucija.. Darbo tikslas – išsiaiškinti termino „archyvas – atminties institucija“ vartoseną, išanalizuoti archyvo kaip atminties institucijos veiklą. Darbo uždaviniai: atskleisti archyvo kaip atminties institucijos sampratą; išaiškinti informacinių technologijų įtaką archyvams; išaiškinti archyvų funkcijas ir teikiamas paslaugas.

Darbe nustatyta, jog atminties institucija – tai tokia institucija, kuri saugo, formuoja, integruoja, skleidžia žmonijos kultūros atmintį, atspindėtą dokumentuose, objektuose, vykdo žmonijos atminties komunikaciją, o archyvas gali būti apibūdinamas kaip organizacija, kaupianti asmenų, šeimų ar organizacijų dokumentus; kaip pastatas, kuriame saugomi dokumentai, periodiniai mokslinių darbų rinkiniai; kaip organizacijos struktūrinis padalinis, atsakingas už organizacijų dokumentus.

Išnagrinėtos pagrindinės archyvų funkcijos - dokumentų atrinkimas, saugojimas ir jų prieinamumo užtikrinimas. Papildomos archyvų funkcijos -komplektavimas, atranka, vertės ekspertizė, tvarkymas ir aprašymas, prieigos sudarymas, konservavimas, informacijos paslaugos, viešinimas, saugojimas, archyvų priežiūra, išsaugojimas, paslaugų teikimas.

Darbe nustatyta, jog informacinių - skaitmeninių technologijų diegimas šiuo metu yra archyvų kaip atminties institucijų veiklos dalimi. Tai palengvina ir pagrindinės archyvų paslaugos teikimą - užtikrinti archyvinių dokumentų prieigą.

Atminties institucijų viena iš svarbiausių funkcijų yra kultūros paveldo išsaugojimas ateities kartoms. Viena pagrindinių demokratijos egzistavimo sąlygų – tai prieiga prie valstybės institucijų sukuriamų dokumentų. Siekiant, kad valstybė būtų demokratiška, privalu užtikrinti jos veiksmų legalumą, sudaryti sąlygas susipažinti su viešaisiais dokumentais ir juose esama informacija. Vieša prieiga prie dokumentų yra esminė žmonių teisė ir laisvė, laisvo keitimosi idėjomis sąlyga demokratinėje valstybėje1. Kadangi institucijos atlieka tą pačią atminties komunikacijos funkciją, tai lemia jų glaudų bendradarbiavimą. Svarbu paminėti, kad institucijų funkcijų vykdymas skiriasi, kadangi atminties saugojimo institucijos atlikdamos savo funkcijas, vadovaujasi tik joms būdingomis metodikomis. Sparčiai keičiantis technologijoms, didėja žmonių poreikis informacijai, tačiau informacija yra naudinga tik tada, kai yra lengvai prieinama. Atsižvelgiant į tai, kiekviena atminties institucija privalo užtikrinti, kad joje saugoma informacija būtų lengvai prieinama vartotojui. Tai sudaro vieną svarbiausių jų funkcijų ir apibrėžia jų paslaugas teikiamas visuomenei. Kartu sparti technologijų skverbtis kelia naujus iššūkius atminties institucijoms. Archyvinės informacijos skaitmeninimas lemia ir tam tikrus archyvų sampratos pokyčius, todėl archyvų kaip atminties institucijos suvokimo analizė nepraranda savo aktualumo.

Archyvų funkcionavimo klausimai yra nagrinėti Lietuvos mokslinėje literatūroje. Reikšmingas publikacijas archyvų sampratos, funkcijų klausimais paskelbė D. Kontrimavičienė, Z.

Manžuch, A. Glosienė, D. Lukšaitė, I. Petravičiūtė.

Kursinio darbo tikslas - išsiaiškinti termino „archyvas – atminties institucija“ vartoseną, išanalizuoti archyvo kaip atminties institucijos veiklą.

Darbo struktūra. Darbą sudaro du skyriai. Pirmajame skyriuje atskleidžiama atminties institucijos, archyvo samprata, nagrinėjamos archyvo atliekamos funkcijos. Antrajame skyriuje nagrinėjamos archyvų veikloje naudojamos informacinės technologijos, aptariamos archyvų paslaugos.

Mokslinėje literatūroje gana vieningai pripažįstama, jog institucijos, kurių paskirtis kaupti kolektyvinę atmintį bei kultūrinį paveldą, vadinamos atminties institucijomis. Mokslinėje literatūroje vieningai pripažįstama, jog atminties institucijos – tai archyvai, bibliotekos, muziejai. Tai, ar institucija priskiriama atminties institucijų grupei, priklauso nuo institucijos paskirties.

Autoriai įvardina tokius atminties institucijų paskirties aspektus:

Atminties institucijomis vadinami– tai tradiciniai kolektyvinės žmonijos atminties saugotojai ir skleidėjai, atliekantis bendrą atminties komunikacijos funkciją.

Atminties institucijos atlieka kultūros paveldo funkcijas visuomenėje, formuoja, integruoja, skleidžia žmonijos kultūrą, atspindėtą dokumentuose ar objektuose.

Tokia atminties institucijų samprata būdinga ir užsienio šalių literatūroje. G. Pessach atminties instituciją apibrėžia kaip socialinę instituciją, kuri renka, dokumentuoja, kontekstualizuoja, saugo, tvarko žmonijos kultūros, istorinės, kolektyvinės ir individualios atminties elementus. Pažymėtina, jog šis autorius išplėstai traktuoja atminties institucijos sampratą ir įtraukia ne tik archyvus, muziejus ir bibliotekas, bet ir įvairias internetines duomenų bazes, socialinius tinklus, elektroninių failų dalijimosi infrastruktūrą, paieškos mechanizmus internete, įvardindamas jas kaip ,,atminties institucijas tinkle“.

Archyvas atminties institucija. (2016 m. Kovo 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/archyvas-atminties-institucija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:56