Archyvų fondų skaitmeninimo procesas ir problemos Lietuvoje:


Istorijos refleksija. Rankraštiniai ir archyviniai dokumentai. Spausdinti dokumentai. Garso dokumentai. Elektroniniai ištekliai.


Per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakito visų kultūros institucijų socialinės funkcijos, sparčiai kuriamos ir diegiamos skaitmeninimo programos. Paveldo skaitmeninimas, suteikė unikalią galimybę iš esmės pakeisti jo vertybių sklaidą. Todėl vis daugiau informacijos pateikiama ir sunaudojama nebe tradicinėje popierinėje, o elektroninėse laikmenose. Skaitmeninių technologijų raida ir įsigalinti virtuali erdvė internete leidžia sukuriant naują darbo aplinką – skaitmeninį archyvą. Kurio nauda akivaizdi: t.y. vertingiausios kolekcijos apsaugomos nuo žalos, kurią dokumentai patiria jų skaitymo metu (mikroklimato kaita, neatsargus skaitytojo elgesys); užtikrinamas ilgalaikis dokumento išsaugojimas, nes skaitmeninė archyvinė kopija užfiksuoja esamą objekto būseną; taip pat skaitytojai be jokių geografinių apribojimų gali naudotis unikalia rankraštine medžiaga. Archyvų funkcijų kaita iš pasyvios t.y. informacijos saugojimo, į aktyvią - informacijos teikimo ir naudojimo siekiant patenkinti vartotojų poreikius, lemia esminius archyvistikos teorijos ir praktikos pokyčius.

Nors svarbiausiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose ir aktuose apibrėžtas Lietuvos paveldo ilgalaikis išsaugojimas, aktualinimas ir prieiga pasitelkiant informacines technologijas, tačiau šis klausimas mūsų šalyje iki 2004 m. nebuvo sprendžiamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Seimo nutarimuose nebuvo akcentuojami standartizacijos veiklos ar standartų taikymo atminties institucijose reikalai, o archyvai nebuvo minimi kaip galimi informacinės visuomenės plėtros kūrėjai. Pripažinusi, kad kultūros erdvė yra vieša erdvė, kurioje kultūros ištekliai ir kultūros žinios turi būti pateikti ir prieinami laisvai, be jokių laiko ir vietos apribojimų, pritarta, kad šių išteklių perkėlimas į skaitmeninę dimensiją yra logiškas žingsnis, sudarantis sąlygas Lietuvos visuomenei be kliūčių jais naudotis. 2004 m. prasidėjo reali Lietuvos atminties institucijų kultūros išteklių integracija, kurios tikslas – sukurti bendrą duomenų bazę, jungiančią skaitmenintas bibliotekų, muziejų ir archyvų kultūros paveldo vertybes. Dėl to suintensyvėjo bendradarbiavimas tiek bibliotekų, muziejų ir archyvų sistemų viduje, tiek tarpusavyje, taip pat su kitomis institucijomis ir partneriais nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Naujas uždavinys iškylantis šiom institucijoms – modernesnis turimų išteklių perteikimas ir paskata kuo daugiau vartotojų jais naudotis.

  • Istorija Refleksijos
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 4 puslapiai (1497 žodžiai)
  • Istorijos refleksijos
  • Microsoft Word 20 KB
  • Archyvų fondų skaitmeninimo procesas ir problemos Lietuvoje:
    10 - 3 balsai (-ų)
Archyvų fondų skaitmeninimo procesas ir problemos Lietuvoje:. (2015 m. Gegužės 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/archyvu-fondu-skaitmeninimo-procesas-ir-problemos-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:52