Aristotelio dorybės samprata


Filosofijos namų darbas. Aristotelio dorybės samprata „ nikomacho etika “ antroji knyga. Apie dorybės rūšį – draugystę iš „ Rinktiniai raštai “.


Dorybė – tai vidurys tarp kraštutinumų (pertekliaus ir stokos). Išskiriamos dvi dorybės rūšys: Proto ( įgimta, kyla ir plėtojasi iš mokslo) ir Būdo (įgyjamos per ilgą praktiką, tai yra moralinis tobulėjimas).

Kaip supratote teiginį, kad „dorybės žūsta ir nuo stokos, ir nuo pertekliaus“?

Iš ko galima spręsti, kad žmogus jau yra įgijęs teisingą sielos nuostatą?

Tai gali parodyti malonumas ir skausmas, kuris lydi veiksmus. Pavyzdžiui, tas kuris susilaiko nuo kūno malonumų ir tuo susilaikymu džiaugiasi, yra santūrus, o tas, kuris dėl to erzinasi – nesusitvardąs, kuris apsiima ir iškenčia baisius dalykus ir tuo džiaugiasi ar bent nejaučia nepasitenkinimo yra narsus, o tas, kuris dėl to kenčia – bailus.

Kokia auklėjimo reikšmė, koks yra teisingas auklėjimas?

Tas, kuris siekia vidutiniškumo, pirmiausia privalo vengti to, kas yra labiausiai priešinga vidutiniškumui. Nes iš dviejų kraštutinumų vienas yra klaidingesnis, kitas – mažiau klaidingas. Reikia rinktis mažesnę blogybę, žiūrėti į kokias ydas labiausiai esame linkę. Lengviausia tai sužinoti iš malonumų ir skausmų, kurie kyla mumyse.

Aristotelio dorybės samprata. (2016 m. Sausio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/aristotelio-dorybes-samprata.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 08:58