Arklių veislės


Žemės ūkio referatas.

Įvadas. Žemaitukai. Stambieji žemaitukai. Lietuvos sunkieji. Trakėnai. Lietuvos jojamieji. Arabų veislė. Hanoverio veislė. Grynakraujai jojamieji. Ristūnai. Poniai. Arklių veislininkystė Lietuvoje. Išvados. Naudota literatūra.


Tikslas: Aprašyti Lietuvoje veisiamas arklių veisles.

Žemaitukų panaudojimo sritys: veislei, gerinant kitas veisles, naudojami ūkiuose, hipoterapijai, reabilitacijos centruose, vaikų jojimo klubuose, žirgų varžybose, turizmo bazėse, pramogai, ekologiniuose ūkiose.

Ši veislė išvesta XIX amžiaus pabaigoje. Senieji Žemaitukai vystėsi senojo Žemaituko pagrindu. Jie buvo kryžminami su įvairių veislių sunkesvoriais arkliais. Šiaurės rytų Lietuvoje kryžminant su Ristūnų eržilais, o pietryčių Lietuvoje kryžminami Žemaitukai su šiaurės Švedų eržilais arba šių veislių eržilais mišrūnais. Taip kryžminant, o vėliau veisiant savyje, buvo sukurtas stambesnis ir daug pajėgesnis vietinis arklys.

Stambieji Žemaitukai yra sausos ir tvirtos konstitucijos, harmoningo kūno sudėjimo, bet jaukaus būdo, didelė traukiamoji jėga, kaulingos kojos, mažiau manevringi. Spalvos įvairuoja nuo gelsvos, bulanos su tamsia juosta nugaroje, iki tamsiai bėros, juodos. Eržilų aukštis ties gogu 152 cm, kumelių - 149 cm. Eržilų svoris - 560 kg, kumelių - 500 kg.

Lietuvos Sunkiųjų veislė pradėta kurti XIX amžiaus pabaigoje. Veislės kūrimu 1894m. užsiėmė ,,Darbui ir važiuoti arkių veisimo draugija”, kuri padidino Barbasonų, Peršeronų, Ardėnų ir kitų sunkiųjų eržilų įvežimą. Su šiais eržilais buvo kryžminamos vietinės kumelės. 1925 m. Iš Švedijos atgabenti Ardėnai, kurie ir turėjo didžiausios įtakos veislei suformuoti.

Trakėnai - jojamųjų arklių veislė, išvesta XVII a. Trakėnuose. Šių jojamųjų arklių veisimas pradėtas 1731 m. Trakėnų veislės pirmtakais buvo vietiniai Sveikų veislės arkliai. Jie nedideli, kilme artimi Europos miškų arkliams Tarpanams, ir savo išvaizda panašūs į Lietuvos Žemaitukus. Netrukus Trakėnų arkliai išgarsėjo kaip puikūs jojamieji arkliai.

Trakėnų arkliai pagal šiandieninį pasaulio arklių veislių grupavimą priskiriami šiltakraujų jojamųjų - universalių žirgų grupei. Dažniausiai būna juodbėri, bėri, sarti, rečiau - kerši. Aukštis ties gogu - 160 - 170 cm. Kūnas - raumeningas, aukštas, harmoningai nuaugę, matosi tvirtų šonkaulių vagos; kojo - aukštos, kaulai - tvirti.

Lietuvos Jojamųjų arklių eržilų vidutinis ūgis ties gogu yra 151 - 171 cm, kumelių - 148 - 194 cm. Jie liekno sudėjimo, 400 - 600 kg. Galva maža, kaklas ilgas ir plonas, nugara ir juosmuo ploni. Galūnės ilgos ir plonos, liemens šeriai, karčiai ir uodega trumpi, reti, šepetėliai maži arba visai jų nėra. Dažniausiai būna širmi, rečiau sarti ar bėri. Šio tip žirgai pasižymi elegantiška išvaizda, harmoningomis linijomis, nepriekaištingu eksterjeru, taisyklingais, energingais, elastingais judesiais, energingu temperamentu, taikiu charakteriu, darbingumu, puikiomis jojimo bei sportinėmis savybėmis.

Arklių veislės. (2016 m. Kovo 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/arkliu-veisles.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 00:05