Arno Azenbacker


Filosofijos konspektas. Visi mes filosofuojame. Filosofija neišvengiamai priklauso žmogaus gyvenimo tėkmei. Specialiųjų mokslų klasifikacija. Skirtumas tarp realiųjų mokslų ir filosofijos. Filosofija ir specialusis mokslas. Empiriniai ir filosofiniai (neempiriniai) klausimai. Filosofija ir religija. Filosofija ir menas. Bandymas apibrėžti filosofiją. Fundamentinis mokslas. Protu besiremiantis mokslas. Kritinis mokslas. Pagrindiniai filosofijos klausimai – platono trikampis. Filosofinio klausimo kėlimo svarbiausios kryptys.


filosofija yra graikiškas žodis philosophia (philein – mylėti, sophos – išmintis) ir verčiamas kaip išminties meilė .

Filosofijos pradinis taškas yra kasdienis, ikimokslinis patyrimas, besiskleidžiantis po natūraliosios (šnekamosios) kalbos ženklu.

Filosofija prasideda tada, kai kasdienis buvimas-pasaulyje pra­randa savaime suprantamumą. Ji prasideda kaip klausimas.

Filosofijos kilmės šaltiniai – nuostaba, abejonė ir kančia. Žmogus čia suvokia savo nežinojimą ir siekia neabejotino, pamatinio žinojimo.

Vienintelė filosofijos prielaida yra kasdienis, patirtinis buvimas pasaulyje. Ji nesiremia jokiaiškinimas: realiųjų mokslų objektas yra tam tikra patirtinės tikrovės dalis, kurią jie tyrinėja taikydami tam tikrą metodą. Ta dalis gali būti gamta (gamtos mokslai) arba tai, kas yra atsiradę dėl žmonių veiklos ir gamybos (kultūros mokslai); čia galima skirti istoriją, kalbą ir meną, kaip žmogiško­sios dvasios kūrinius ir socialinės bei ūkinės veiklos dėsningumus. Forma­lieji mokslai netyrinėja patirtinės tikrovės kokios nors atskiros dalies; jiems rūpi gryna forma, abstrakti ryšių struktūra, taip pat tų ryšių išraiškų apskai-čiuojamumas, Padaryrealieji mokslai yra empiriniai, nes jų objektas yra patirtinio pasaulio sritis, jie neperžengia šios srities ribų: nurodydami grindžiamuosius ryšius, jie aiškina vieną empirinį dalyką kitu, kuris priklauso tai pačiai sričiai. Nors filosofija ir prasideda nuo patyrimo, tačiau ji neapsiriboja patyrimo sritimi. Ji klausia apie patyrimo ar, atitinkamai, patirtinio pasaulio arba jo sričių galutines sąlygas ir pamatus. Ji pradeda nuo patyrimo ir klausia, kas sudaro patyrimo pamatą. Patyrimo sąlygos ir pamatai, apie kuriuos klausia filosofija, nėra kažkas empiriška, nėra patirtiniai daiktai šalia kitų patirtinių daiktų. Filosofijai rūpi to, kas empiriška, neempirinės sąlygos ir pamatai, nes empiriniai dalykai negali būti iki galo paaiškinti kitais empiriniais dalykais. Tuo tarpu realiesiems mokslams rūpi to, kas empiriška, empirinės sąlygos ir pamatai.

Realieji mokslai yra tematiškai redukuoti, nes jų tema (objektas) yra apribota tam tikru aspektu. Filosofija nėra tematiškai redukuota. Ji klausia apie to, kas empiriška (ar, atitinkamai, jo sričių), neempirines sąlygas, kaip apie visumą. Net nagrinėjant atskiras sritis (žmogų, gamtą, pažinimą, istoriją. ), jai rūpi atskiros srities visuma ir jos galimumo sąlygos.

Realieji mokslai yra metodiškai abstraktūs, nes jų tiriama sritis yra sugriebiama tik tiek, kiek leidžia jų apibrėžtas metodas.

Arno Azenbacker. (2010 m. Lapkričio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/arno-azenbacker.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:33