Aromatiniai augalai


Rapotnikas. Paprastasis rapotnikas.

Biologijos skaidrės. Aromatiniai augalai. Paprastasis apynys. Paprastasis apynys ( lot. Humulus Lupulus). Kanapinių ( Cannabaceae) šeimos daugiametis. Kvapioji garduoklė. Kvapioji garduoklė( lot. Myrrhis odorata). Salierinių( Apiaceae) šeimos daugiametis augalas. Dirvinė čiūžutė. Dirvinė čiūžūtė(lot. Thalapsi arvense). Bastutinių( Brassicaceae) šeimos vienmetis augalas. Paprastoji juodgalvė. Paprastoji juodgalvė( lot. Prunella vulgaris). Šis augalas,rečiau būna dvimetis arba vienmetis. Paprastasis kmynas. Paprastasis kmynas( lot. Carum carvi). Salierinių (Apiaceae) šeimos dvimetis arba daugiametis žolinis augalas. Paprastasis rapotnikas. Paprastasis rapotnikas( lot. Rhaponticum carthamoides). Astrinių(. Asteraceae)šeimos daugiametis augalas. Juodasis serbentas. Juodasis serbentas( lot. Ribes nigrum). Uolaskėlinių( Saxifragaceae)šeimos užauga iki 2m aukščio. Raukšlėtalapis erškėtis. Raukšlėtalapis erškėtis( lot. Tikroji levanda. Tikroji levanda( lot. Levandula angustifolia). Notrelinių ( Lamiaceae)šeimos daugiametis. Šiaurinė linėja. Šiaurinė linėja( lot. Linnaea borealis). Sausmedinių( Caprifoliaceae) šeimos visžalis. Balzaminė tuopa. Balzaminė tuopa( lot. Popolus balsamifera). Gluosninių ( Salicaceae)šeimos medis užaugantis iki 30 m aukščio.


Paprastasis apynys ( lot.Humulus Lupulus).Kanapinių ( Cannabaceae) šeimos daugiametis,dvinamis žolinis augalas,užaugantis iki 5-12cm ilgio.Paprastuosiuose apyniuose yra daug veikliųjų medžiagų tokių kaip:dervos 16-20%,eterinio aliejaus0,3-1,0%,3,4% rauginių medžiagų ir t.t.Spurgų nuoviras stiprina plaukų šaknis,naikina pleiskanas.Kai kuriems asmenims gali sukelti alergija,suerzinti odą.Dažnai geriant silpniną lytinį aktyvumą,dirgina inkstus,silpnina centrinę nervų sistemą.

Kvapioji garduoklė( lot.Myrrhis odorata) .Salierinių( Apiaceae) šeimos daugiametis augalas,50-180cm aukščio žolinis augalas.Kvapiosios garduoklės lapuose yra apie 0,17% eterinio aliejaus sudaryto iš anetolio ,metilchavokolio bei kitų junginių.Žali lapai kvepia kaip anyžius,žmonės jais skanina sriubas,salotas ir kitokius nealkoholinis gėrimus.Šaknys ir jų vaisiai vartojami degtinės pramonėje.

Dirvinė čiūžūtė(lot. Thalapsi arvense).Bastutinių( Brassicaceae) šeimos vienmetis augalas,15-20cm aukščio gelsvai žalias augalas.Šaknyse yra apie 317mg% askorbino rūgšties,sėklose-28 % aliejaus,kurio 6-7 %sudaro eikogeninė rūgštis.Sėklos renkamos kai visiškai sunoksta.Vartojamos plačiai mėsos gaminiams skaninti( pvz: sūdytam, rūkytam skilandžiui,dešroms ir t.t.).čiūžutė yra ariamų dirvų piktžolė .Galvijai ją ėsdami ,nuo nedidelio kiekio pašare pienas įgauna nemalonų kvapą.

Paprastasis kmynas( lot.Carum carvi).Salierinių (Apiaceae) šeimos dvimetis arba daugiametis žolinis augalas,užaugantis iki 50-100cm aukščio.

  • Biologija Skaidrės
  • 2014 m.
  • 13 puslapių (746 žodžiai)
  • Biologijos skaidrės
  • MS PowerPoint 2633 KB
  • Aromatiniai augalai
    10 - 3 balsai (-ų)
Aromatiniai augalai. (2014 m. Gegužės 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/aromatiniai-augalai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:50