Arthuras Schopenhaueris: žmogaus gyvenimas tarp kančios ir nuobodulio


Filosofijos esė. Sveikatos priežiūros fakutetas Ergoterapijos katedra Filosofijos dalyko savarankiškas darbas.


Šią temą nagrineti pasirinkau norėdama įsigilinti į Arthuro Schofenhauerio idėjas ir mintis. Tikėjausi sužinoti daugiau apie XIX amžiaus filosofiją, bei kūrybą, remiantis savo asmeninėmis mintimis tikėjausi pagrįsti arba paneikti, to meto iškelus apmąstimus. Šią tematiką rinktis, taip pat, pastūmėjo didelis susidomėjimas egzistencializmo idėjomis pripildyti, F. Nyche, Ž.Šatro, bei A. Kamiu, kūriniai.

Šis filosofas, savo mintimis privertė ir mane apmąstyti tai ką jis norėjo pasakyti, didžiąja dalimi aš sutinku su jo mintimis. Aš drįstu sutikti su viena iš jo idėjų, kad vienatvė yra gyvybiškai svarbi kiekvienam kvėpuojančiam padarui. Gimimas ir mirtis, du pagrindiniai evoliucinės kaitos espektai pukiai pabrėžia žmogaus, ar bet kurio kito gyvio, būvimą vienu, su savimi, savo mintimis, bei agonija užplūstančia prie begalybės slenksčio. A. Schofenhaueris siekė įrodyti, jog žmogaus vidiniai išgyvenimai yra daug svarbesni negu juos sukeliantys realūs įvykiai. Anot jo, tik tokia filosofija yra teisinga, kuri nukreipta į žmogaus būties, jo vidinio pasaulio problemas. A. Šopenhaueris pabrėžia vienatvės ir asmenybės sąmoningo atsiribojimo nuo išorinių būties formų reikšmingumą. Tačiau vienatvė nuo buvimo vienu skiriasi. VPasak filosofo vienatvė yra dalis egzistuojančio žmogaus, taip sutinku, bet ar vidinės kančios užplūstančios žmogų kiekvieną dieną, būties ieškojimai, kurie paskandina žmogu savo „vieno“ mintyse, apriboja jį nuo kitų, aplinkinių žmonių? Ne. Žmonės supantys mus, mylintis mus, suteikia galimybė pabėgti nuo vienišumo ir vidinės kovos, bei kančios. Mes tampame vieniši ne tada, kai nebeturime artimųjų žmonių, o tada, kai negalime su jais pasidalyti dalykais, kurie mums atrodo svarbūs, arba kai laikomės kitiems nepriimtino požiūrio. 

Valia, kaip jau minėjau, yra mūsų gyvenimo variklis, be jos niekas negalėtų pasiekti jokių susikurtų tikslų ir vargu ar apskritai žmonės tada turėtų tikslų, juk kam juos kurti jei nė vienas jų nebus įgyvendintas? Pagal Shopenhauerį valia mus veda į priekį norime mes to ar ne, tik ji mūsų siekius ir paverčia realybe, tik iš dalies negaliu sutikti, kad pats žmogus neturi savo valios, kiekvienas mes turime ir savo valią ne taip labai susijusią su „pasauline valia“, kuri verčia atlikti ne tokius svarbius darbus ar siekti ne tokų didelių tikslų, nors pagal šį filosofą „pasaulinė valia“ yra vienintelė tikroji žmogų valdanti valia.

  • Filosofija Esė
  • 2015 m.
  • 8 puslapiai (2056 žodžiai)
  • Filosofijos esė
  • Microsoft Word 30 KB
  • Arthuras Schopenhaueris: žmogaus gyvenimas tarp kančios ir nuobodulio
    10 - 2 balsai (-ų)
Arthuras Schopenhaueris: žmogaus gyvenimas tarp kančios ir nuobodulio. (2015 m. Balandžio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/arthuras-schopenhaueris-zmogaus-gyvenimas-tarp-kancios-ir-nuobodulio.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 04:06