Laikinojo prezidento Artūro Paulausko kalba iškilmingame posėdyje seime


Prezidento kūno kalbos analizė. Prezidento proginė kalba. Arturo paulausko viesoji kalba. Paulausko kalbos. Paulausko kalbos analize.

Teisės esė. J. E. Laikinojo prezidento Artūro Paulausko kalba iškilmingame posėdyje seime. Ši Artūro Paulausko kalba buvo pasakyta 2004 metais gegužės 1 dieną, jam laikinai einant Lietuvos respublikos prezidento pareigas. Tai oficiali kalba, pasakyta LR seime, iškilmingame posėdyje, skirtame Lietuvos įstojimui į Europos sąjungą. Šis įvykis, kuriam buvo rengtasi nuo pat nepriklausomybės atkūrimo ir nuosekliai eita link jo, buvo labai svarbus Lietuvai.


Ši artūro paulausko kalba buvo pasakyta 2004 metais gegužės dieną, jam laikinai einant Lietuvos respublikos prezidento pareigas. Tai data, su kuria buvo siejama daug vilčių, tačiau dėl kurios būta ir labai daug kritikos. Todėl ir šioje kalboje jaučiamas tikslas akcentuoti geriausius aspektus, susijusius su įstojimu į europos sąjungą.

šią kalbą pasirinkau ne tik dėl to, jog ji žymi ypatingą įvykį, bet ir dėl pačio kalbėtojo. Artūras paulauskas man visų pirma imponuoja kaip asmenybė­- ramus, solidus, per daug nesiafišuojantis ir neišsišokantis, sudarantis rimto asmens ir savo srities žinovo įspūdį. Pagal savo išsilavinimą artūras paulauskas yra teisininkas ir, kaip jis rašo savo interneto puslapyje, šią profesiją jis pasirinko, nes ji atspindi jo nuolatinį siekį- įtvirtinti teisingumo principus visose gyvenimo srityse. Tikiu, kad dirbdamas generaliniu prokuroru, jo pavaduotoju, eidamas laikinojo lr prezidento pareigas ar tiesiog dalyvaudamas politikoje ir visuomeniniame gyvenime, artūras paulauskas tvirtai laikėsi savo tikslų ir nenusižengė pagrindiniams žmogiškumo principams, todėl jo asmenybės bruožai pasitarnauja šnekant viešai, kalba tampa įtaigesnė ir pasiekia daugiau klausytojų. Juk retorika neatsiejama nuo oratoriaus asmenybės, profesionalumo, jo vertybių, bendros erudicijos ir panašių savybių. Šiuo atveju tai ir matau aptariamoje kalboje.

Tai viešoji, oficialioji kalba, kartu ir proginė kalba, tai matome ir iš sakymo laiko, situacijos, ir iš pačios kalbos, jos vaizdingumo, pakilumo. Pačioje kalboje pabrėžiama, kad tai- ypatinga proga: susirinkome išties istorinę dieną. Manyčiau ši kalba atlieka kelias funkcijas. Galbūt ryškiausia- emocinė, nes vis dėlto ja stengiamasi išryškinti įvykio džiaugsmingumą, taip pat sužadinti klausytojų jausmus, įtikinti ir perteikti klausytojams tą tvirtą tikėjimą ( kaip akcentuojama daugelyje kalbos vietų) Lietuva ir es teikiama būsima nauda. Šiuo atveju padeda vaizdinga, pakili kalba, tokios frazės kaip susirinkome išties istorinę dieną, nuoširdžiai dėkoju, tvirtai tikiu, tokie pakilūs sakiniai, kaip pavyzdžiui tad bendromis jėgomis padarykime viską, kad šios viltys išsipildytų, paverskime europą savais, jaukiais mūsų bendros ateities namais.

Labai svarbi šioje kalboje- apeliacinė funkcija, kuria siekiama įtikinti klausytojus, jog stojimas į es užtikrins geresnę ir saugesnę ateitį, sustiprins europos ir Lietuvos vidinio tvirtumo pamatus ir taps stimulu tolesnei europos plėtrai ir panašiai.

  • Teisė Esė
  • 2010 m.
  • 10 puslapių (3140 žodžių)
  • Teisės esė
  • Microsoft Word 19 KB
  • Laikinojo prezidento Artūro Paulausko kalba iškilmingame posėdyje seime
    8 - 1 balsai (-ų)
Laikinojo prezidento Artūro Paulausko kalba iškilmingame posėdyje seime. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/arturo-paulausko-kalba.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 19:56