Aš ir Prosenelis


Lietuvių rašinys. Ten aš auklėjau vokiečių vaikus ir dirbau įvairiausius darbus.


Aš turiu tėvus, turiu senelius, turiu prosenelius, prosenelė dabar mirusi, prosenelis – Nikolajus visada linksmas, visada su nuotaika, bet pastebėjau, kad jo šypsenoje yra liūdesys. Karta aš paklausiau kodėl jis liūdnas?

Prosenelis papasakojo, kai prasidėjo karas, jis buvo 14 metų, naivus, geras berniukas, mokėjo vokiečių kalbą. Užėmę jų kaimelį vokiečiai, pradėjo gaudyti stiprius žmones, jaunuolius ir moteris. Laipino į vagonus kurie važiavo į Vokietiją. Prosenelio broliai ir seserys buvo sulaipinti į vagoną, o prosenelio mamą sušaudė kieme prie jo akių. Vežė ilgai. Nikolajus atsidurė koncentracijos stovykloje. Teko iškentėti daug, badą, šaltį, skausmą.

Karą laimėjo rusų kariai. Kadangi aš dirbau vokiečių šeimoje, aš tapau rusų priešų mane ištrėmė į Sibira.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 1 puslapis (266 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 12 KB
  • Aš ir Prosenelis
    10 - 2 balsai (-ų)
Aš ir Prosenelis. (2015 m. Lapkričio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/as-ir-prosenelis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:58