Asmeninė laimė ir pareiga lietuvių literatūroje


Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.

Asmeninė laimė ir pareiga lietuvių literatūroje.


Laimė – idealizuojama siekiamybė, pasiekiama suradus save, tai, kas artima, kas teikia džiaugsmą. Pareiga – būtinas pagal įstatymą, dorovę, paprotį veiksmas. Veikėją, patiriantį vidinį konfliktą tarp laimės ir pareigos, vaizdavo ne vienas XX a. lietuvių literatūros kūrėjas.

Asmeninės laimės ir pareigos konfliktas lietuvių literatūroje atskleidžiamas XX a. antrosios pusės lietuvių poeto, dramaturgo, prozininko ir vertėjo, pelniusio didžiulę skaitytojų meilę ir pripažinimą, Justino Marcinkevičiaus dramoje ,,Mažvydas”. Parodoma, kaip tėvynės labui dirbantis žmogus, suvokiantis savo pašaukimą, gali aukoti kilniam tikslui savo gyvenimą. Mąstant apie Mažvydo požiūrį ir asmenybę gali susidaryti įspūdis, kad jam rūpėjo vien tik religijos reikalai, vien tik bažnyčia, o kitos problemos - tautinės - visai nejaudino. Tačiau nereikia skubėti siaurinti Mažvydo akiračio. Kai kurie faktai rodo, kad Martynui Mažvydui nestigo pilietinio ir tautinio užmojo, nors pirmasis jo darbas buvo liuteroniškai auklėti savo parapijiečius, įstrigusius tarp pagonybės ir katalikybės. ,, ...aš turėjau ateiti į čia privalėjau prakalbint jų sielas suteikt amžinybėje balsą tai žemei tai Lietuvai aš jos liežuvis kurs šaukia istorijos tamsai ir vėjui: aš čia aš čionai".

  • Lietuvių kalba Potemės 2017
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 3 puslapiai (1055 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Lietuvių potemės 2017
  • Microsoft Word 5 KB
  • Asmeninė laimė ir pareiga lietuvių literatūroje
    10 - 3 balsai (-ų)
Asmeninė laimė ir pareiga lietuvių literatūroje. (2016 m. Rugpjūčio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/asmenine-laime-ir-pareiga-lietuviu-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 12:17