Asmeninės neturtinės vertybės bei teisės, kaip civilinės teisės objektai


Teisės referatas.

Asmeninės neturtinės vertybės bei teisės, kaip civilinės teisės objektai.


Neatsitiktinai įstatymai, reglamentuojantys vadinamųjų jėgos struktūrų veiklą nustato, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai, gindamiesi arba gindami kitus asmenis, gyvybiškai svarbius visuomenės ar valstybės interesus, turi teisę panaudoti prieš asmenį šaunamąjį ginklą. Tokiais atvejais tyčinis gyvybės atėmimas laikomas teisėtu, jeigu tai padaryta neviršijant jokio jėgos panaudojimo, kuris buvo neišvengiamai būtinas.

Kartu žmogus nėra tik objektas, kurį nuo pavojingo užpuolimo gina kompetentingi pareigūnai, žmogus turi teisę gintis ir ginti kitus. Ši teisė yra išvestinė iš konstitucinės žmogaus teisės į gyvybę.

Civiliniai įstatymai teisę gintis ir ginti kitus vadina savigyna, baudžiamieji – būtinąja gintimi. Konkretūs Civilinio kodekso ir Baudžiamojo kodekso straipsniai, reglamentuojantys savigyną (būtinąją gintį), aiškinami ir interpretuojami atskleidžiant šios teisės turinio naujas savybes ir požymius bei teisines ir etines problemas, susijusias su jos įgyvendinimu.

Būtinoji gintis galima ne nuo mažareikšmių veikų, o tik nuo tokių veikų, kurios pasireiškia pavojingu užpuolimu arba tiesiogine jo grėsme. Didelis skolininko įsiskolinimas nėra pagrindas kreditoriui ginti savo teisėtus interesus neteisėtomis priemonėmis. Ir priešingai, jeigu skolų „išmušinėti“ prisistatė gerai treniruoti, švinu užpildytomis guminėmis lazdomis ginkluoti „gorilos“, skolininkas turi teisę į savigyną.

Nepaisant to, kas buvo konflikto iniciatorius, teisę į savigyną gali įgyvendinti ir muštynių dalyviai, jeigu vienas jų staigiai keičia taktiką ir siekia sunkiai sužaloti kitą ar vienas iš muštynių dalyvių atsisako ją tęsti ir nutraukė aktyvius veiksmus, tačiau kitas nepaliauja jį spardyti, daužyti beisbolo lazda ir pan.

Kartu besiginantys nuo pavojingo kėsinimosi ir nusikalstamą veiką padariusį asmenį sulaikantis asmuo gali būti vienas ir tas pats asmuo.

Vadinasi, baudžiamasis įstatymas tam tikrais atvejais suteikia jam „indulgenciją“ nuo baudžiamosios atsakomybės, nepaisant to, ar pavojingas kėsinimasis pasibaigė ar ne.

Tai dėsninga, nes netikėtai užpultas žmogus negali, tarsi žaisdamas susirašinėjant, apskaičiuoti adekvačių gynybos priemonių ir jais tiksliai dozuoti.

Šiame komentare aiškinamos ir interpretuojamos minėtos konstitucinės nuostatos ir jas sukonkretinančios Civilinio kodekso ir Baudžiamojo kodekso normos, Visuomenės informavimo ir kiti įstatymai.

Garbė bendrąja prasme – tai visuomenės pripažįstama asmens pagarba už nuopelnus, šlovė, geras vardas. Garbė teisine prasme – asmens dvasinių ir dorovinių savybių, intelekto ir elgesio, santykių su kitais žmonėmis socialinis įvertinimas.

Vartojant marksistinę terminiją, garbė yra žmogaus objektyvus socialinis įvertinimas, orumas – šio įvertinimo subjektyvus atspindys žmogaus sąmonėje. Apibrėžimas atsiduoda proletarišku naftalinu, bet iš esmės yra teisingas.

Šios sąvokos reiškia tam tikrą žmogaus padorumo statusą, jo atitikimą nerašytiems, bet visuomenėje priimtiems etiniams, doroviniams standartams, nusipelnymą tos aplinkinių pagarbos ir vertinimo bei jo paties pagarbos sau, kurios žmogus vertas kaip asmenybė.

Kartu žmogaus savojo „aš“ įvertinimas nėra ir negali būti visiškai nepriklausomas ir izoliuotas nuo visuomenėje vyraujančios nuomonės apie jį. Priešingu atveju kiekvieną žmogų, įskaitant psichopatus ir individus su patologiniais psichikos nukrypimais, reikėtų vertinti atsižvelgiant išimtinai į jo neadekvatų, tikrovės neatitinkantį savęs paties vertinimą.

Informacija – tai apibendrinanti sąvoka, ji reiškia tiek paskiras žinias, perduodamas vienų žmonių kitiems, tiek tokių žinių, duomenų, nesvarbu kokiu klausimu, visumą. Jos komponentai yra faktai, žinios, nuomonės, komentarai, vertinimai, teiginiai.

Aptartina, kokia prasme minėtos sąvokos vartojamos šiame referate.

Komentaras – tai publicistinis straipsnis arba specialisto nuomonė, išdėstyta per radiją, televiziją, kritiškos pastabos apie ką nors.

tokia laikoma informacija, kuri yra melaginga arba iškraipo tikruosius faktus ir įvykius, arba žemina ir diskredituoja žmogų jo paties ir (ar) visuomenės akyse. Tai gali būti informacija apie tariamai asmens padarytus negarbingus ar gėdingus poelgius, teisės pažeidimus ar nusikaltimus, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą finansinę, komercinę veiklą ir pan.

  • Teisė Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 30 puslapių (8263 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 49 KB
  • Asmeninės neturtinės vertybės bei teisės, kaip civilinės teisės objektai
    10 - 7 balsai (-ų)
Asmeninės neturtinės vertybės bei teisės, kaip civilinės teisės objektai. (2016 m. Gegužės 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/asmenines-neturtines-vertybes-bei-teises-kaip-civilines-teises-objektai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 20:48