Asmeninių finansų valdymo priklausomybės nuo gyvenimo ciklo vertinimas


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Ankstesnių mokslinių tyrimų apie asmeninių finansų valdymą ir gyvenimo ciklą pristatymas. Tyrimas apie asmeninių finansų valdymą ir gyvenimo ciklą. Tyrimo apie asmeninių finansų valdymą ir gyvenimo ciklą rezultatų aprašymas. Finansinis išprusimas. Taupymas. Investavimas. Įsipareigojimai. Tyrimo apie asmeninių finansų valdymą ir gyvenimo ciklą rezultatų aptarimas. Išvados. Literatūros sąrašas.


1.Ankstesnių mokslinių tyrimų apie asmeninių finansų valdymą ir gyvenimo ciklą pristatymas5

2.1Tyrimo apie asmeninių finansų valdymą ir gyvenimo ciklą rezultatų aprašymas8

2.2Tyrimo apie asmeninių finansų valdymą ir gyvenimo ciklą rezultatų aptarimas22

Temos aktualumas. Kiekvienos valstybės tikslas – užtikrinti socialinę ir ekonominę pažangą, didinti gyventojų gerovę. Tam pasiekti imamasi įvairiausių priemonių, kurios spartintų ekonomikos augimą, taip pat leistų piliečiams patiems pasirūpinti savo gerove. O juk pasirūpinti savo gerove, tai reiškia išlaikyti arba pagerinti gyvenimo lygį ir patenkinti visus savo poreikius. Visa tai reikalauja tam tikrų finansinių žinių, todėl asmeniniai finansai ir jų valdymas šiuolaikiniame pasaulyje užima vis svarbesnę vietą kiekvieno asmens gyvenime. Labai svarbu mokėti per visą žmogaus gyvenimo ciklą gebėti tinkamai susiplanuoti, paskirstyti ir valdyti savo finansus.

Darbo tikslas – vertinti asmeninių finansų valdymo priklausomybę nuo gyvenimo ciklo etapų.

Aprašyti atlikto tyrimo apie tai, kaip gyvenimo ciklas veikia asmeninių finansų valdymą, rezultatus;

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizei naudojamas palyginimo metodas. Tiriamajai darbo daliai atlikti naudojamas kiekybinis metodas (anketinė apklausa), grafinė analizė.

Nobelio premijos laureatas Frankas Modiglianis (1918–2003) sukūrė ir pristatė gyvenimo ciklo teoriją. Pagal šią teoriją žmogaus pajamos visą gyvenimą kinta, bet išlaidos turi būti maždaug vienodos. Taip pat pasak šios teorijos, įvairaus amžiaus asmenys vartojimo ir taupymo srityje elgiasi skirtingai: jauni žmonės yra labiau linkę skolintis, todėl netaupo, vidutinio amžiaus žmonės stengiasi grąžinti jaunystės skolas ir taupyti senatvei, o jau vyresnio amžiaus žmonėms, nebegaunantiems pajamų, lieka tik vartojimas. Siekiant patikrinti, koks yra ryšys tarp šio žmogaus vartojimo, pajamų, taupymo ir asmenų amžiaus, S. Erlandsen ir R. Nymoen (2006) atliko „Vartojimo ir populiacijos struktūros pagal amžių“ tyrimą. Šiuo tyrimu ekonomistai, naudodami agreguotą makro lygmens statistiką, įrodė, kad vartojimui amžiaus pasikeitimas turi reikšmingą ir matematiškai (kiekybiškai) svarbią įtaką vartojimui. Taip pat savo darbe autoriai pabrėžia, kad jeigu vyresnio amžiaus žmonių dalis šalyje sparčiai padidėja, vartojimas – sumažėja. Tai reiškia, kad šalis, patyrusi tokius socialinius pokyčius, gali patirti ekonomikos nuosmukį.

Tyrimą apie tai, kaip demografinės – socialinės savybės turi įtakos vartojimui, atliko ir Z. Lydeka ir Ž.D. Žaliauskas (2012). Žvelgiant į tyrimą, pastebėta, kad vartojimas yra didesnis tarp miesto gyventojų, taip pat jų vartojimo struktūra yra daug platesnė negu kaimo gyventojų. Panaši situacija buvo nustatyta ir esant lyties skirtumams. Moterų vartojime dažniausia pasitaiko pastovumas ir nuoseklumas, kai vyrai linkę išlaidas keisti spartesniu ir didesniu mastu. Taip pat atrasta priklausomybė ir tarp vaikų skaičiaus namų ūkyje ir vartojimo. Su kiekvienu papildomu vaiku namų ūkyje, vartojimas vis didėja, tačiau iki 2 vaikų. Vėliau vartojimas beveik nesikeičia. T. Ramanausko ir A. Jakaitienės (2006) tyrimas parodė, kad asmeninio vartojimo išlaidos didėja esant mažesnėms palūkanų normoms, nes tai namų ūkius skatina skolintis.

D. Jurevičienės ir E. Gausienės (2010) ekonominio nuosmukio metu atliktame tyrime nustatyta, kad dauguma Lietuvos gyventojų turi pakankamai lėšų taupyti ir investuoti, jie gali siekti savo užsibrėžtų tikslų, tačiau taupymą daugiau pasirenka tie asmenys, kurie gauna daugiau mėnesio pajamų ir geriau vertina savo finansinę padėtį. Taip pat iš A. Klimavičienės ir D. Jurevičienės (2006) atlikto tyrimo matyti, jog daugiau nei pusę apklaustųjų negali taupyti dėl mažų pajamų, apie 60 proc. respondentų taupymui atideda iki 10 proc. pajamų. Dažniausia taupoma tik tam, kad būtų galima įsigyti norimą prekę ar paslaugą. Abu tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai labiau linkę rinktis konservatyvius taupymo būdus, jie siekia trumpalaikių, neišnaudoja esančių investavimo ir finansinio turto padidinimo galimybių. Pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvos gyventojai renkasi konservatyvų asmeninių finansų valdymą, tai menkos žinios ir įgūdžiai apie investicines galimybes, nenoras rizikuoti savomis lėšomis, taip pat mažas pasitikėjimas finansinėmis rinkomis. Tačiau pastebėta, kad maža apklaustųjų dalis visgi ryžtasi investuoti į vertybinius popierius. Taip pat D. Jurevičienės ir E. Gausienės (2010) tyrime nustatyta, kad žmonės mažai rūpinasi lėšų kaupimu pensiniam laikotarpiui, tačiau įžvelgiamas skirtumas, kad asmenys vyresni nei 30 metų yra labiau linkę kaupti lėšas pensiniam amžiui.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Matiukycia
  • 29 puslapiai (4306 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1257 KB
  • Asmeninių finansų valdymo priklausomybės nuo gyvenimo ciklo vertinimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Asmeninių finansų valdymo priklausomybės nuo gyvenimo ciklo vertinimas. (2017 m. Lapkričio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/asmeniniu-finansu-valdymo-priklausomybes-nuo-gyvenimo-ciklo-vertinimas.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 13 d. 21:02